Visuomet yra įdomu ir smagu susitikti su žymiais kraštiečiais. Tiltų biblioteka, tęsdama šią tradiciją, birželio 9 d. krašto gyventojus pakvietė į susitikimą su Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų vyr. muziejininke-archeologe Rasa Valatkevičiene, kuri gimė ir ankstyvąją vaikystę praleido Pagelužio kaime. Vėliau kraštietė apsigyveno Vilniuje, Vilniaus universitete baigė archeologijos bakalauro ir magistrantūros studijas, yra Lietuvos archeologijos draugijos narė. Nuo 2002 m. dalyvauja Vilniaus Žemutinės pilies ir senamiesčio tyrinėjimuose, mokslus tęsia doktorantūroje, domisi XIV-XVII amžiaus juvelyrikos, tekstilės radiniais, rašo ir publikuoja mokslinius straipsnius, tyrimų medžiagą pristato viešose paskaitose, LRT Televizijos laidoje „Istorijos detektyvai“.
Nors archeologė gyvena ir dirba sostinėje, bet dažnai apsilanko tėviškėje, kurią labai myli ir brangina, nes čia gyvena jos seneliai. Ją nuo mažens domino ir žavėjo sena ir didinga krašto istorija, vaizduotę žadino močiutės pasakojimai apie medžius, laukus, akmenis, ugneles, užburtas vietas. Prisiminusi tai, ji kvietė klausytojus nelikti abejingais krašto praeičiai, užrašyti savo prisiminimus, kitų pasakojimus, kurie vėliau gali būti labai vertingi, vykdant krašto tyrinėjimus.
Archeologija yra specifinė istorijos mokslų šaka, kai apie praeitus amžius gali sužinoti iš žemės sluoksniuose surastų radinių. Renginio dalyviams labiausiai norėjosi sužinoti, ką archeologams pavyko rasti mūsų krašte. Nors krašto kaimai žinomi nuo XIV-XVI amžiaus, išsidėstę šalia strategiškai svarbaus kelio, žinomas Lieponių dvaras, Lieponių ir Pagelužio karčiamos, 1700 m. šalia Lieponių karčiamos vyko lemiamas LDK didikų Sapiegų ir bajorų konfederatų kariuomenių mūšis, tačiau išsamūs archeologiniai tyrinėjimai iki šių dienų neatlikti. Todėl Rasa pati ėmėsi savarankiškų teritorijų žvalgymų, tam skirdama savo laisvalaikį. Jos dėmesį patraukė kaimų gyventojų laukuose, manoma, šalia buvusio dvaro ir karčiamų, kurios pažymėtos M. Zielinskio sudarytame 1800 m. žemėlapyje, surastos koklių, puodynių, lėkščių, ąsočių, bokalo ir kitų indų šukės. Archeologė surinktus radinius išsamiai aprašė, kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, ir 2016 m. Lieponių dvarvietė bei Pagelužio sodybvietė buvo įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Ji atsivežė iliustracinės medžiagos, 1800 m. žemėlapį, lankytojai galėjo iš arti pamatyti ir paliesti krašto radinių šukes, pagal radinius pagamintą molinę keptuvę su kojelėmis, gražų, spalvotą, glazūruotą dekoratyvinį koklį su bajoro inicialais. Archeologė sakė, kad surasti archeologiniai radiniai restauruojami, nes kitaip greit suyra, lieka tik dulkės. Ji pristatė ir bibliotekai padovanojo Kultūros departamento ir Lietuvos archeologijos draugijos paruoštą knygą „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2015 metais“, kurioje užfiksuoti ir R. Valatkevičienės atlikti krašto kaimų archeologiniai tyrinėjimai.
Viešnia papasakojo apie archyvuose surastą medžiagą apie netolimą Gudakiemio dvarą, kuriam kadaise priklausė Pagelužys (lenk. dokumentuose Pawlowsczyzna), apie Žėronių lobį, kurio dalis saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, ir apie seniausius surastus dirbinius degintiniame Žėronių kapinyne bei leido apžiūrėti varinę sagtį, kaklo vėrinio karoliuką ir kitų radinių iliustracijas. Renginio dalyviai klausė ar numatyti Bradelio kalno prie Lieponių tyrinėjimai ir sužinojo, kad dėl tyrinėjimų kreiptasi į Karo akademiją. Tiltų kaime, tiesiant šviesolaidinio interneto kabelius, 2011 m. taip pat buvo atlikti archeologiniai žvalgymai, nors vertingo kultūrinio sluoksnio nerasta, tačiau gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, jeigu kur nors laukuose aptiktų šukių ar kitokių senoviškų daiktų.
Šiltas ir įdomus susitikimas suteikė vertingų žinių apie krašto archeologinius radinius, kurių, tikimės, kraštietės pastangomis ateityje dar pagausės.
Elena Žilinskienė,
Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vyr. bibliotekininkė
Komentarai