Filialai

Lentvario biblioteka yra vienas didžiausių Trakų viešosios bibliotekos filialų, kuris aptarnauja per 12 000 gyventojų turinčią teritoriją – tai ne tik Lentvaris, bet ir aplinkiniai kaimai bei Trakų Vokės gyvenvietė (Vilniaus m.). Bibliotekos paslaugomis kasmet naudojasi apie 2,4 tūkst. vartotojų, apsilanko apie 33 tūkst. lankytojų. Jiems yra sukauptas beveik 35 tūkst. leidinių fondas, prenumeruojama apie 40 pavadinimų periodikos leidinių.

Lentvario biblioteka įkurta 1941 m. Antrojo pasaulinio karo metu ji buvo visiškai sunaikinta. 1947 m. mieste buvo organizuota pirkia-skaitykla. Jai vadovavo komjaunimo organizacijos sekretorė Janina Narkevičiūtė ir kultūros namų darbuotoja Diana Černeckaja. 1951 m. Lentvaryje atidarytas klubas-skaitykla. Nuo 1954 m. bibliotekoje pradeda dirbti pirma specialistė-bibliotekininkė Vanda Adomavičiūtė-Kryžanauskienė. 1977 m. Lietuvos TSR Kultūros ministro įsakymu Lentvario miesto biblioteka perorganizuota į biblioteką-filialą. Ji tapo pavaldi Trakų rajono centrinei bibliotekai, kuri nuo 1995 m. pervadinta į Trakų rajono savivaldybės viešąją biblioteką.

Lentvario biblioteka buvo daugybę kartų perkeliama iš vienos vietos į kitą. Keitėsi ir jos darbuotojai. 2010 m. biblioteka perkelta į dabartines patalpas Fabriko gatvėje. Nuo 2009 m. bibliotekos vedėja dirba Kristina Mečkovska.

Lentvario biblioteka vienintelė Lentvario mieste teikia nemokamas interneto paslaugas. Vartotojui pageidaujant, interneto prieigą aptarnaujantys bibliotekininkai suteikia kvalifikuotą individualią pagalbą, supažindina su naujausios kompiuterinės technikos teikiamomis galimybėmis, moko naudotis elektroninėmis paslaugomis ir elektroninės informacijos resursais. Be to, bibliotekoje nuolat vyksta kompiuterinio raštingumo ir interneto pradžiamokslio mokymai, teikiamos spausdinimo, skenavimo ir kopijavimo paslaugos.

Siekiant suteikti kuo įvairesnių ir kokybiškesnių paslaugų lankytojams, bibliotekoje organizuojami įvairūs kultūriniai, edukaciniai renginiai. Renginių forma ir tematika labai įvairi – nuo literatūros parodų, viktorinų, konkursų, garsinių skaitymų, ekskursijų iki minėjimų, susitikimų su rašytojais, literatais, kitais meno atstovais, meninio ugdymo dirbtuvių, kino filmų pristatymų ir peržiūrų, knygų pristatymų ir aptarimų. Net keletas bibliotekos renginių yra tapę tradiciniais: Lentvario literatų kūrybos popietės, Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės ir Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginiai, pradinių klasių moksleivių ekskursijos į biblioteką, be to, biblioteka kiekvienais metais dalyvauja akcijoje ,,Metų knygos rinkimai“ ir ,,Knygų Kalėdos”, taip populiarindama skaitymą ir lietuvių literatūrą.

Filialo darbuotojai aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje. Biblioteka sėkmingai dalyvavo nacionaliniame IT projekte ,,Bibliotekos pažangai”, ,,Skaitmeniniai bendruomenių pasakojimai”, įgyvendino kultūros projektus: ,,Nuo knygos iki meno”, ,,Vasara, knyga ir aš”, ,,Mano gimtinė ir aš”. Vykdant projektą ,,Skaitmeniniai bendruomenių pasakojimai” kartu su bendruomene buvo sukurtas filmas apie Lentvario miestą – ,,Lentvaris: laiko paralelės”.

Vykdydama kultūrinę ir projektinę veiklą biblioteka bendradarbiauja su Lentvario bendruomene, seniūnija, parapija, Lentvario kultūros rūmais, Lentvario vaikų globos namais, švietimo ir ugdymo įstaigomis, Jaunimo laisvalaikio centru, pensininkų bendrija ,,Bočiai“, Lentvario Caritas vaikų dienos centru ,,Akimirka“.

Daugiau informacijos apie bibliotekos veiklą galima rasti tinklalapyje  www.trakubiblioteka.lt, www.lentvariomiestobiblioteka.blogspot.com, arba tapus bibliotekos draugu socialiniame tinkle Facebook.

Biblioteka – tai vieta, kurioje žmonės gali pasisemti žinių, mokytis gyventi ir semtis dvasinės pilnatvės. Rūdiškių miestelio biblioteka yra kultūros židinys, kuris tiek laike, tiek erdvėje labai kito.

Pirmoji žydų biblioteka miestelyje įsikūrė 1916 m. – tai buvo vienas iš inspiracinių procesų, kuris skatino kultūrinio gyvenimo vystymąsi. Šiandieninės bibliotekos užuomazgos glūdi pokario metuose, kai 1947 m. buvo įsteigta Rūdiškių miesto biblioteka, vykdant Sovietų Sąjungos CK nutarimus. Pirmoji bibliotekininkė buvo Lilija Čiževskaja. Vėliau taip pat įkurtas ir klubas-skaitykla, turėjęs tarnauti komunistinės ideologijos skleidimui.

Rūdiškių biblioteka buvo įkurta kultūros namų patalpose, antrajame aukšte, buvusioje žydų sinagogoje (šio pastato jau nebėra, jis sudegė 2001 m.). Buvo 296 skaitytojai, knygų fondas – 1 130. Nuo 1950 m. iki 1952 m. bibliotekoje dirbo A. Barkauskaitė, o nuo 1952 m. vasario 27 d. dirbo R. Koršunova. Tuo laikotapiu bibliotekos paslaugomis naudojosi 390 skaitytojų.

1961 m. bibliotekos vedėjos pareigas ėjo I. Krutikova, po aštuonerių metų, 1969 m. sausį, Rūdiškių miestelio bibliotekos vedėja tapo ilgus metus bibliotekai atidavusi L. Verseckienė. 1970 m. R. Koršunovą pakeitė V. Kiseliova. Biblioteka nepasižymėjo didele darbuotojų kaita, tad skaitytojų srautas nemažėjo, o sparčiai augo. Tais metais bibliotekoje jau buvo 1014 skaitytojų.

1977 m. centralizavus bibliotekų tinklą, Rūdiškių biblioteka tapo Trakų centrinės bibliotekos filialu. Rūdiškių biblioteka dalyvavo socialistiniame lenktyniavime ir ne kartą tapo laimėtoja. Be viso to, vyko kultūrinis darbas: įvairūs teminiai vakarai, knygų parodos, literatūrinės bibliografinės apžvalgos, renkama kraštotyrinė medžiaga.

Po nepriklausomybės atkūrimo, bibliotekoje prasidėjo naujas etapas. Šiuo laikotarpiu bibliotekoje buvo 829 skaitytojai. Svarbiausiomis veiklomis tapo valstybinių nutarinių propogavimas, klasikinės, išeivių literatūros populiarinimas bei senų tradicijų puoselėjimas, skaitytojų aptarnavimo tobulinimas, informacijos teikimo gerinimas. 1994 m. Rūdiškių bibliotekoje pradėjo dirbti ir iki šiol dirba jauna ir energinga bibliotekininkė Danguolė Sabaliauskaitė-Mockuvienė, kuri yra Lietuvos bibliotekininkų draugijos Trakų skyriaus narė, gerai atlieka bibliotekinį darbą. Ji pareiginga, drausminga ir darbšti. Moka ir sugeba gražiai bendrauti su mokyklų, darželių, globos namų auklėtiniais. Gražaus bendradarbiavimo rezultatas – puikūs renginiai vaikams ir jaunimui, kurie vyksta mieste ir yra mėgiami rūdiškiečių. Danguolei buvo įteiktas kultūros ministro Šarūno Biručio padėkos raštas už aktyvų jaunosios kartos skaitymo skatinimą, kūrybiškumo ugdymą, meilės knygai puoselėjimą. Nuo 2007 m. biblioteka pradeda rūpintis Laima Franckevičienė, kuri tampa bibliotekos vedėja.

2014 m. Rūdiskių bibliotekoje skaito 1 181 skaitytojas. Per metus čia apsilanko 14 633 lankytojai. Jų informaciniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti sukauptas 31 245 egz. dokumentų fondas, prenumeruojami 41 pavadinimo periodiniai leidiniai. Bibliotekoje yra 6 kompiuterizuotos darbo vietos, 4 iš jų skirtos skaitytojams. Šiuo metu bibliotekoje dirba 3 darbuotojai: 2 bibliotekininkės ir 1 techninis darbuotojas.

Bibliotekos misija yra kaupti, tvarkyti ir saugoti visą kultūrinę bei istorinę reikšmę turinčią informaciją, sudaryti sąlygas vartotojams naudotis šia informacija ir patenkinti bendruomenės informacinius poreikius, todėl ji visiems vartotojams prieinama kaip kultūros, švietimo ir informacijos įstaiga, organizuojanti gyventojų bibliotekinį ir informacinį aptarnavimą. Taip pat joje teikiama daugybė paslaugų: knygų išdavimas, kopijavimas, spausdinimas, internetinės paslaugos, visapusiškas skaitytojų aptarnavimas ir kt.

Šiuo metu Rūdiškių biblioteka yra miestelio traukos centras, kultūros židinys, kuriame nuolat vyksta įvairiausi renginiai, nuolatos bendradarbiaujama su kitomis įstaigomis. Biblioteka siekia visapusiškos gerovės jauniems žmonėms, ypač vaikams. Tad nuolat siekia tapti modernia, šiuolaikiška, atitinkančia bendruomenės poreikius.

Aukštadvaryje viešoji biblioteka veikia jau aštuntą dešimtį metų. Remiantis 1936 m. Lietuvos Švietimo ministro įsakymu, 1937 m. kovo 15 d. Trakų apskrityje buvo įsteigta IV eilės biblioteka Aukštadvaryje. Ketvirtos eilės bibliotekos, tokios, kokia buvo įsteigta Aukštadvaryje, dirbo 3 pusdienius per savaitę. 1937 m. gegužės 22 d. įsakymu Aukštadvario bibliotekos vedėju paskirtas pradžios mokyklos mokytojas Andrius Rinkevičius. Tuo metu bibliotekoje buvo apie 1,5 tūkstančio knygų. Karo metais Aukštadvario biblioteka sudegė ir tik 1941 m. buvo atidarytas klubas-skaitykla, kuris turėjo 429 knygas ir 125 skaitytojus.

1946 m. Kauno srities Jiezno rajono vykdomojo komiteto sprendimu Aukštadvario klubas-skaitykla pertvarkytas į biblioteką. Jos fondą tuomet sudarė vos 350 egzempliorių leidinių, bibliotekoje užregistruoti 36 skaitytojai. 1977 m. biblioteka tapo Trakų rajono centrinės bibliotekos filialu, o nuo 1995 m. yra Trakų viešosios bibliotekos filialas. 1986 m. biblioteka buvo perkelta į patalpas Draugystės gatvėje 5A, kur veikia iki šiol.

Bibliotekos veiklos pradžioje bibliotekos darbuotojai keitėsi kas kelerius metus. Po pirmojo vedėjo A. Rinkevičiaus dar dirbo: 1942 m. Jonas Balevičius, 1947 m. P. Vincevičius, 1949 m. G. Vincevičiūtė, 1956 m. B. Kardauskienė, 1961 m. A. Pampalaitė, 1963 m. A. Milkamanavičienė, 1963 m. Teresė Balkutė-Zolotuchinienė, 1965 m. Janina Žuromskaitė, 1966 m. Rūta Beržinskienė, 1986 m. Rasa Ratkaitė, 1986 m. Aldona Žemaitytė, 1990 m. Silvija Steponavičienė, 1991 m. Janina Lengvinaitė-Smoliakienė, o nuo 1992 m. Ramunė Jarmalavičiūtė, kuri dirba iki šiol. Svarbu paminėti bibliotekininkę Rūtą Beržinskienę, kuri dirbo nuo 1966 m. iki 1986 m. Bibliotekai tai buvo itin geri metai, kai buvo suburtas gausus būrys skaitytojų, organizuoti įvairūs renginiai, aktyviai dalyvauta miestelio ir rajono visuomeninėje veikloje, biblioteka dalyvavo ir ne sykį buvo apdovanota įvairiose rajoninėse, zoninėse, respublikinėse ir net sąjunginėse apžiūrose.

Aukštadvario miestelio biblioteka yra vienas iš 15 Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialų. Biblioteka aptarnauja beveik 1,5 tūkstančio gyventojų iš 43 seniūnijos kaimų ir viensėdžių. Dokumentų fondas siekia 15 tūkst. vienetų. Prenumeruojama apie 20 periodikos leidinių. Biblioteka turi 3 kompiuterizuotas darbo vietas vartotojams, interneto ryšį, bevielio interneto prieigą, moko gyventojus kompiuterinio raštingumo.

2009 m. dalyvavo projekte „Bibliotekos pažangai“, o nuo 2013 m. projekto „Bibliotekos pažangai 2“ iniciatyvose ir veiklose.

Bibliotekoje teikiamos nemokamos paslaugos: spaudinių išdavimas į namus, naudojimasis periodika ir retais spaudiniais skaityklose, spaudinių užsakymas per TBA (pašto paslaugas apmoka skaitytojas), spaudinių pristatymas į namus neįgaliesiems, skaitytojų mokymas naudotis biblioteka, galimybė naudotis bibliotekos katalogais, kartotekomis ir kitomis informacijos priemonėmis; bibliotekoje teikiama informacija ir konsultacijos ir telefonu, yra galimybė naudotis  kompiuterine įranga su prieiga prie interneto; renginių organizavimas. Taip pat svarbiausios mokamos paslaugos: dokumentų kopijavimas, spausdinimas nespalvotu spausdintuvu, skenavimas, kopijavimas į elektronines laikmenas, bibliografinių sąrašų ir rodyklių sudarymas bei redagavimas pagal individualią užklausą, dokumentų atsiuntimas iš kitų bibliotekų per tarpbibliotekinį ir tarptautinį tarpbibliotekinį abonementą, individualus mokymas naudotis kompiuteriu, internetu, teksto surinkimas.

Bibliotekoje vyksta įvairūs renginiai: susitikimai, literatūrinės popietės, viktorinos, konkursai, rengiamos parodos. Didžioji renginių dalis organizuojama bendradarbiaujant su Aukštadvario seniūnijos švietimo, kultūros, valdžios įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis, kitomis bibliotekomis. Tradiciniais yra tapę Tarptautinės vaikų knygos dienos minėjimas, Nacionalinė bibliotekų savaitė, Šiaurės šalių bibliotekų savaitė. Nauja veiklos kryptis – edukaciniai užsiėmimai.

Aukštadvario biblioteka yra pasirašiusi partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis su Aukštadvario mokykla-darželiu „Gandriukas“, Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialu Vaikų dienos centru „Navininkai“, Aukštadvario regioninio parko direkcija. Remiantis šiomis sutartimis ir susiklosčius gražioms tradicijoms, su partneriais organizuojami bendri renginiai, dalyvaujama projektuose, vykdomos įvairios veiklos.

Bibliotekoje kaupiama ir rengiama medžiaga apie Aukštadvario kraštą, jo žmones, pildoma kraštotyros kartoteka.

Aukštadvario biblioteka yra atvira erdvė bendruomenės narių saviraiškai, susibūrimams, laisvalaikio leidimui. Stengiamasi ugdyti vartotojus, skatinti jų iniciatyvumą, įtraukti į veiklą. Siekiama būti draugiška biblioteka, telkiančia bendruomenę, skatinančią socialinę integraciją, kurioje laukiami visi.

Savo veiklą Bijūnų biblioteka pradėjo 1953 m. Neciūnų kaime. Tada tai buvo klubas-skaitykla, kurio fondą sudarė vos kelios knygos ir laikraščiai, pirmais metais čia skaitė 45 gyventojai. Augant skaitytojų poreikiams po 4 m. klubas-skaitykla buvo perorganizuotas į biblioteką. Ilgainiui, priklausomai nuo gyventojų sutelktumo, kolūkio pirmininko sprendimų bei turimų resursų buvo įsteigtos ir 2 kilnojamosios bibliotekėles: I-oje ir III-ioje kolūkio brigadose. Biblioteka atliko svarbų vaidmenį visuomenės gyvenime – glaustai bendradarbiavo su kolūkio, mokyklos bendruomene, čia patarimo ateidavo ir eilinis darbininkas. Organizuojama veikla buvo neatsiejama nuo aktualių tuometinių temų: politikos, religijos, ekonomikos. Įstaigai buvo priskirtos švietimo ir ugdymo funkcijos: vyko grupiniai ir individualūs pašnekesiai darbinėmis temomis, populiarinama mokslinė ir politinė literatūra, vykdavo ir masiniai renginiai.

1981 m. biblioteka buvo perkelta į mokyklos pastatą, kur veikia iki dabar. Patalpos lengvai prieinamos, nes yra kaimo centre, šalia mokyklos. 2009 m. buvo atliktas patalpų remontas, pagerėjo sąlygos skaitytojams. Greta šio atsinaujinimo buvo pradėtos diegti ir informacinės technologijos: įsigyti du stacionarūs kompiuteriai (vienas vartotojams ir vienas darbuotojui), daugiafunkcinis kopijavimo aparatas, pradėjo veikti nemokama interneto prieiga.

Per ilgus veiklos metus ne kartą keitėsi darbuotojos, kiekviena atnešdama savo idėjas ir patirtį. Kaip dažnai būna kitose bibliotekose, taip ir Bijūnuose, visą laiką dirbo moterys. Vartant bibliotekos metraštį ir veiklos dokumentus galima pastebėti, kad labiausiai vertinami buvo ilgą laiką dirbantys, atsidavę, kūrybingi ir atsakingi žmonės. Dėl nuolatinės darbuotojų kaitos, ne visos pavardės buvo užfiksuotos rašytiniuose šaltiniuose, kelios iš jų liko bibliotekos metraščiuose. Pati pirmoji Bijūnų bibliotekininkė – V. Steponavičiūtė dirbo pirmus trejus bibliotekos veiklos metus. Po jos veiklą perėmė kitos darbuotojos: nuo 1956 m. dirbo F. Račauskaitė, nuo 1957 m. – V. Ignatavičiūtė, nuo 1959 m. – Č. Rudalevičienė, nuo 1962 m. – R. Rimkienė, nuo 1968 m. – Mackevičiūtė, nuo 1971 m. – Jurgelevičienė , nuo 1985 m. – V. Venskutonis, nuo  1998 m. – L. Matkevičiūtė, nuo 2004 m. – Milė Blaževičienė. Visas šias moteris vienijo meilė knygoms, savo darbui ir žmonėms, nes be šių asmeninių savybių dirbti būtų buvę sunku ir nemiela. Šiuo metu bibliotekos vartotojus aptarnauja Dalė Brazulevičienė, kuri dirba nuo 2009 m.

Biblioteka įsikūrusi šalia mokyklos, kurioje bibliotekos nėra, todėl darbui su vaikais skiriamas ypatingas dėmesys. Bendraudama su vaikais bibliotekininkė siekia sudominti juos knygomis ir jose slypinčiomis istorijomis, eilėraščiais, pasakomis.

Iki šiol biblioteka yra kultūros, švietimo ir informacijos šaltinis. Jauniesiems skaitytojams svarbiausi yra kompiuteriai, lengvai prieinamas internetas bei bendravimo ir susitikimo vieta. Dažnam suaugusiam nedrąsu prašyti pagalbos iš vaikų, tačiau atėję į biblioteką jie domisi kompiuterio galimybėmis, interneto ištekliais, atsineša ir išmaniuosius įrenginius, teiraujasi, kaip jais naudotis.

Bijūnų kaimo bibliotekoje teikiamos reikalingiausios paslaugos, kurias galima gauti ir miesto bibliotekose. Literatūrą galima skaityti vietoje arba neštis namo, vartotojams suteikiama pagalba ieškant informacijos, konsultuojami pradedantieji dirbti kompiuteriu, vartotojai gali naudotis nemokama interneto prieiga kompiuteriuose arba per belaidį ryšį, teikiamos dokumentų apdirbimo paslaugos, organizuojami renginiai, teminės parodos. Kaimas yra gerokai nutolęs nuo miesto, todėl gyventojams labai svarbu, kad reikiamas paslaugas jie gali gauti savo gyvenamoje vietovėje. Mažame kaime, kuriame kultūros ir švietimo ištekliai yra riboti, biblioteka išlieka svarbi šių paslaugų tiekėja.

1950 m. sudarytame Trakų rajone buvo įsteigti klubai-skaityklos. Toks klubas buvo ir Miciūnų kaime. Vadovaujantis „Kaimo bibliotekų nuostatais“ 1954 m. vietoje klubo-skaityklos buvo įsteigta Miciūnų kaimo biblioteka. Ji buvo privačiose 18 kvadratinių metro ploto patalpose. Iki 1990 m. biblioteką teko kilnoti iš vienos vietos į kitą net 7 kartus. Pirmu bibliotekos vedėju dirbo I. Nikonovas. Darbuotojai dažnai keitėsi, tačiau 1974 m. bibliotekoje pradėjo dirbti Marjana Ladanovska, kuri dirbo iki pat 2008 m.

1994 m. biblioteką perkėlė į Bražuolės kaimą, į Akmenos bendrovės administracinį pastatą ir pervadino Bražuolės kaimo biblioteka. Biblioteka įsikūrė to paties vardo piliakalnio kaimynystėje. Bražuolės gyvenvietė į istoriją įėjo tuo, kad ant piliakalnio, stovėjusioje medinėje pilyje, 1382 m. buvo pasirašyta Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Jogailos ir Kryžiuočių ordino atstovų Bražuolės sutartis.

Iki 1989 m. bibliotekų fondai buvo politizuoti. 1954 m. Miciūnų bibliotekos fonde buvo 34 proc. visuomeninės politinės literatūros. Taip pat pasikeitė fondo sudėtis kalbiniu atžvilgiu. 1975 m. lietuvių kalba buvo 184 knygos šiuo metu virš 4 tūkstančių.

Bražuolės mikrorajonas apima 28 kaimus, didžiausi Bražuolės ir Miciūnų. Didžioji dalis lankytojų yra šių kaimų gyventojai. Supažindinti tolimesnių kaimų gyventojus su knygomis ir spauda bibliotekai padeda knygnešiai.

Bibliotekos fondas komplektuojamas iš įvairių mokslo šakų, grožinės bei vaikų literatūros. Kasmet  prenumeruojami rajoniniai ir respublikiniai laikraščiai ir žurnalai.

Dabartinį bibliotekos fondą sudaro 5 tūkstančiai spaudinių, aptarnaujama iki 200 lankytojų. Jiems per metus išduodama virš 5 tūkstančių knygų ir žurnalų.

2008 m. bibliotekoje pradėjo veikti viešasis interneto prieigos taškas (VIPT) su 5 kompiuterizuotomis darbo vietomis. Bibliotekos vartotojams suteikta galimybė nemokamai naudotis internetu, atlikti informacijos paiešką. Gyventojams buvo sudarytos sąlygos išmokti kompiuterinio raštingumo. Taip pat filiale teikiamos ir mokamos paslaugos: dokumentų kopijavimas, dokumentų spausdinimas bei kt.

Biblioteka kaupia informaciją apie iškilius krašto žmones, pildo ir ruošia teminius bei personalijoms skirtus aplankus, kraštotyros darbus. Kraštotyros kartotekoje sukaupta apie 400 kortelių su aprašais iš rajoninių ir respublikinių periodinių leidinių. Joje galima rasti informacijos apie Bražuolės istoriją, žemės ūkį, ekologiją.

Ruošiamos teminės parodos – pažymint šalies įvykius, rašytojų, menininkų, žymių valstybės veikėjų jubiliejus. Organizuojami įvairūs kultūriniai ir edukaciniai renginiai. Jau tradiciniais tapo tokie renginiai, kaip Nacionalinė bibliotekų savaitė, Šiaurės šalių bibliotekų savaitė, Knygų Kalėdos, „Žiemos karpiniai“ ir renginiai skirti tarptautinei vaikų gynimo dienai.

Bražuolės kaimo biblioteka bendradarbiauja su Bražuolės vaikų lopšeliu-darželiu ir Bražuolės bendruomene.

Nuo 2008 m. bibliotekos vedėja dirbo Virgilija Michejeva, nuo 2016 metų birželio iki dabar dirba Teresa Kislė.

Po persitvarkymo, sugriuvus kolūkiams, kultūrinis gyvenimas Bražuolės kaime nusmuko. Liko tik vaikų darželis ir biblioteka. Dėl šių priežasčių bibliotekoje stengiamasi skirti didelį dėmesį gyventojų poreikių tenkinimui, informacijos prieinamumui; rūpinamasi, kad teikiamos paslaugos būtų prieinamos ir profesionalios. Tai yra vienintelė vieta, kurioje galima skolintis knygas, vartyti žurnalus, skaityti laikraščius. Tai vieta, kuri tapo Bražuolės bendruomenės gyvenimo centru. Lankytojai joje lankosi ne tik dėl teikiamų paslaugų, bet ir dėl bendravimo tarpusavyje, gerų įspūdžių, vykstančių renginių.

Čižiūnų kaimo bibliotekos istorija prasidėjo 1951 m., kai nacionalizuotame Saikauskų name įsikūrė Čižiūnų apylinkė, kolūkio „Tikruoju keliu“ kontora ir mažame kambarėlyje klubas-skaitykla. Dokumentų fondą sudarė tik 150 knygų. Bibliotekoje buvo užregistruoti 32 skaitytojai. Klubas-skaitykla veikdavo iki 22 val. 1955 m. reorganizavus klubą-skaityklą, buvo įkurta biblioteka bei kultūros namai.

1971-1972 m. biblioteka perkelta į privačias patalpas Jono Simanavičiaus namuose. Dar daug kartų biblioteka kėlėsi i iš vienų patalpų į kitas, kol 1977 m. tapo Trakų rajono centrinės bibliotekos filialu, o vėliau Trakų viešosios bibliotekos filialu. Nuo 1993 m. pagaliau pavyko atrasti savo namus, biblioteka įsikėlė į Čižiūnų vaikų darželio patalpas. 2010 m. bibliotekos patalpos buvo renovuotos ir praplėstos, tai sudarė palankias sąlygas lankytojų aptarnavimui ir kokybiškesnių paslaugų teikimui.

2008 m. bibliotekoje atidarytas viešasis interneto prieigos taškas kaimo bendruomenei (VIPT), trys kompiuterizuotos darbo vietos, daugiafunkcinis kopijavimo aparatas, 2010 m. įdiegta LIBIS programa. Bibliotekoje teikiamos mokamos dokumentų kopijavimo, skenavimo ir spausdinimo paslaugos. Visos šios paslaugos yra labai reikalingos ir svarbios bendruomenei.

Bibliotekos dokumentų fondas siekia 6497 vnt., iš jų 6266 vnt. knygų. Prenumeruojama 12 periodinių leidinių, kuriuos lankytojai gali skaityti skaitykloje arba skolintis į namus. Bibliotekoje per metus apsilanko virš 2000 lankytojų. Negalintiems atvykti į biblioteką yra sudaromos sąlygos knygas gauti į namus, todėl lankomi senelių globos namų gyventojai, neįgalūs ar vyresni Čižiūnų kaimo gyventojai, kuriems dokumentai pristatomi į namus.

Bibliotekoje rengiami kraštotyros darbai, pildoma kraštotyros kartoteka, kaupiama informacija apie iškilius kraštiečius. 2007 m. bibliotekoje vyko kraštiečio Vinco Steponavičiaus knygos „Gyvenimo keliu“ pristatymas.

Biblioteka bendradarbiauja su Čižiūnų Socialinių Paslaugų Centru bei VŠĮ „Atsigręžk į vaikus“ vaikų laikinosios globos namų Čižiūnų filialo centro gyventojais ir darbuotojais.

Čižiūnų filiale yra dirbę šie darbuotojai: 1951–1954 m. Stasė Kabaraitė-Okmanienė, pirmoji klubo-skaityklos darbuotoja; 1955m. Feliksas Vaitkunskas; 1956 m. „Gimtinės“ laikraščio redaktorius, tautotyrininkas Dr. Kazys Račkauskas; 1956–1966 m. Bronė Saikauskaitė, kurią žmonės prisimena kaip energingą darbuotoją, rengusią įdomius knygų aptarimus. Jos darbo metu knygų fondas padidėjo iki 4000, skaitytojų per 200. Kartu su kultūros namų darbuotoja rengė Joninių šventes. Ji pirmoji bibliotekoje pradėjo vesti kraštotyros kartoteką; 1967 m. dirbo Jadvyga Vaičiulionytė; 1968 m. Marytė Simanavičiūtė; 1971–1972 m. Jadvyga Jurgelevičiūtė; 1973 m. Zosė Jakutienė; 1973 m. Danutė Lekavičiūtė; 1974–1984 m. Onutė Daudaitė, kurios darbo metu pasiekta puikių darbo rodiklių. Ji skyrė didelį dėmesį darbui su jaunimu, įvykus bibliotekų centralizacijai redagavo ir tvarkė fondą, kuris siekė 8000 vnt.

Nepaisant didelės darbuotojų kaitos, Čižiūnų biblioteka nuo 1984 m. iki dabar rūpinasi bibliotekos vedėja Ramutė Mackevičienė, kuri puikiai pažįsta savo bendruomenės žmones, užaugino ne vieną skaitytojų kartą. Ji aktyviai bendradarbiauja su kaimo bendruomenėmis, visuomeninėmis organizacijomis bei globos namų auklėtiniais. Lietuvos bibliotekininkų draugijos Trakų skyriaus narė, jungianti ir burianti kolektyvą įdomiai, visapusiškai sėkmingai veiklai. Gerai atlieka bibliotekinį darbą, sėkmingai vykdo kraštotyrinius projektus, organizuoja puikius renginius. Ramutei buvo įteiktas kultūros ministro Šarūno Biručio padėkos raštas už nuoširdų ir ilgametį krašto kultūros tradicijų puoselėjimą bei bendruomenės skaitymo skatinimą.

Biblioteka yra atvira Čižiūnų kaimo bendruomenei ir visiems Trakų rajono gyventojams.

Dusmenų biblioteka įsteigta 1948 m. Tuo metu tai buvo klubas-skaitykla, kurio fonde buvo apie 500 egz. spaudinių, skaitė apie 60 skaitytojų. Klubas-skaitykla buvo įsikūręs buvusios klebonijos patalpose (špitolėje). Vėliau bibliotekos vieta ne kartą keitėsi. 1950 m. ji buvo perkelta į netoli stovėjusį senąjį klebonijos pastatą, kur išbuvo apie 40 metų. 1993 m. biblioteka įsikūrė vaikų darželyje, o 2001 m. buvo perkelta į mokyklos patalpas, kuriose yra iki šiol.

Per beveik 7 bibliotekos gyvavimo dešimtmečius, ne kartą keitėsi ir bibliotekos darbuotojai. 1948–1986 metų laikotarpiu pasikeitė net 15 darbuotojų. Pirmoji bibliotekininkė buvo Adelė Zarauskaitė-Norinkevičienė, šiuo metu gyvenanti Rūdiškėse. Vėliau bibliotekoje dirbo Stasė Karužaitė-Bakšienė, Elena Vaitkevičiūtė-Tarasevičienė, Bronė Jarmalaitė-Palubinskienė, Danutė Voverytė-Beganskienė, Danutė Dakinevičiūtė, Marytė Vaškelytė, Ona Seniutaitė-Bubelevičienė, Janina Voverienė, Ona Stadalnykienė, Virginija Nasutavičienė, Aldona Babiliūtė, Malvina Dabravolskienė, Marytė Pacevičiūtė, Marytė Jermalienė. Nuo 1986 m. bibliotekoje dirbo Dangira Sabaliauskienė.

Dusmenų bibliotekos aptarnaujamame mikrorajone anksčiau buvo net 24 kaimai (dabar – 17). Kadangi teritorija gana didelė, kai kurie kaimai net už 10–14 km., buvo naudojamos ir nestacionarinio aptarnavimo formos – knygų išdavimo punktai. Tokie punktai buvo Jurgionyse, Dusmenėliuose, Alaburdiškėse. Buvo organizuojamos kilnojamosios bibliotekėlės, daug padėjo moksleiviai.

1977 m. prie Dusmenų kaimo bibliotekos buvo prijungta Alaburdiškių biblioteka su 2507 egz. fondu. 1992 m. prie Dusmenų kaimo bibliotekos fondų buvo prijungti Dusmenų devynmetės  mokyklos fondai (tik dokumentuose), o 1995 m. jie vėl atjungti.

2009 m. bibliotekos gyvenime žengtas svarbus žingsnis – pradėtas kurti elektroninis katalogas, jungiamasi prie Lietuvos integralios bibliotekų sistemos (LIBIS).

Bibliotekoje renkama ir kaupiama informacija apie Dusmenų kraštą, jo žmones, gamtą, istorinę praeitį ir dabartį. Parengti iškarpų bei kopijuotų dokumentų aplankai: „Spauda apie Dusmenis“, „Mikas ir Kipras Petrauskai“, „Rašytojas Jonas Užurka“, „Dusmenų krašto ūkininkai“, kraštotyros darbai „Dusmenų krašto padavimai“, „Dusmenų krašto kaimų kryžiai“, „Dusmenų krašto smulkioji tautosaka“, nuotraukų albumai: „Dusmenų kaimo darbštuolės“, „Jurgionių kaimo gyventojų rankdarbiai“, „Alaburdiškių krašto gyventojai ir jų rankdarbiai fotografijose“ ir t. t. Parengtas stendas „Dusmenų kraštas“, kuriame kaupiama visa rašytinė medžiaga apie Dusmenis – lankstinukai, brošiūros, knygelės, visi bendruomenės leidinio „Dusmenų kraštas“ numeriai ir kt. Parengtas atskiras stendas „Rašytojai kraštiečiai“, kuriame nuolat eksponuojami rašytojų kraštiečių – Jono Užurkos, Jono Laurinavičiaus, Onutės Virginavičienės kūriniai.

Bibliotekos veiklą pagyvina projektinė veikla. Vykdant projektą „Susitikimas su rašytojais kraštiečiais Dusmenyse“, buvo išleistas bibliotekos skirtukas. Biblioteka prisideda prie Dusmenų bendruomenės vykdomų projektų. 2006 m. bibliotekos patalpose parengta kraštotyrinė ekspozicija. Vykdant Dusmenų kaimo bendruomenės projektą „Pažinkime savo krašto praeitį“, kurį finansavo bendradarbiaujantys Nyderlandų fondai, buvo surinkta daugiau kaip 200 vnt. senovinių eksponatų. Ekspozicijoje pateikta nemažai darbo ir buities įrankių, namų apyvokos reikmenų, audinių ir drobių, senovinių drabužių, bažnytinių reikmenų ir kt. Eksponuojama daug retų spaudinių, senų asmens dokumentų, nuotraukų, maldaknygių ir t. t.

Nuo 2008 metų biblioteka turi interneto prieigą, o vykdant projektą „Bibliotekos pažangai“, bibliotekoje įrengtos dvi kompiuterizuotos darbo vietos vartotojams. Bibliotekoje teikiamos mokamos kopijavimo, skenavimo, spausdinimo ir kt. paslaugos. Skaitytojai mokomi naudotis internetu, bevieliu ryšiu, jiems teikiamos konsultacijos.

Šiuo metu Dusmenų bibliotekos fonde yra virš 6637 dokumentų, nuolat užsakomi periodiniai leidiniai, fondas papildomas naujomis knygomis.

Bibliotekoje skaito ir kitomis bibliotekos paslaugomis naudojasi virš 200 skaitytojų. Per metus apsilanko virš 3000 lankytojų, jiems išduodama apie 6000 knygų ir periodikos leidinių.

Dusmenų bibliotekoje organizuojami renginiai vaikams ir suaugusiems – popietės, viktorinos, susitikimai su rašytojais, poetais, knygų pristatymai; švenčiamos valstybinės ir religinės šventės, literatūros, vaikų darbelių, piešinių parodos ir kt.

Kviečiame apsilankyti Dusmenų kaimo bibliotekoje. Laukiame Jūsų!

Pačiame Grendavės seniūnijos centre, Grendavės kaime, netoli legendomis apipinto Vilkokšnio ežero, įsikūrusi kukli savo išvaizda, tačiau skaitytojų noriai lankoma Grendavės biblioteka. Savo istoriją ji pasakoja nuo 1949 m., kai Antakalnio kaime privačiame name buvo įsteigta biblioteka, kuri veikė kaip klubas-skaitykla. Pirmoji darbuotoja – Danguolė Rusaitė. 1951 m. biblioteka perkelta į Grendavės kaimą ,,Gimtosios žemės“ kolūkio kontoros patalpas, kur išbuvo 54 metus. Patalpos buvo nedidelės, tad ir fondas buvo mažas. Vėliau kolūkis pastatė priestatą, kur leido įsikurti bibliotekai.

Grendavės biblioteka išgyveno didelę darbuotojų kaitą. Darbuotojai keitėsi beveik kas metus. 1960 m. Grendavės bibliotekoje dirbo  Banuškevičiūtė, kuri buvo sutelkusi 140 skaitytojų, fondą sudarė – 1369 egzemplioriai. 1963 m. dirbo D. Kilčiauskaitė, kuri pradėjo klasifikuoti literatūrą, sudarė katalogą. 1970 m. bibliotekoje dirbo O. Daudaitė; 1973 m. – D. Jankauskaitė; 1979 m. – J. Kasperavičienė, kuriai dirbant buvo suburtas gausus būrys skaitytojų, organizuojami  įvairūs renginiai, aktyviai dalyvaujama kaimo ir rajono visuomeninėje veikloje. 2004 m. bibliotekoje pradėjo dirbti D. Budrevičienė. Nuo 2006 m. jau dirbo N. Mikšienė, 2007 m. – R. Valatkevičienė, 2011 m. – N. Korkazienė, o nuo 2013 m. iki dabar Grendavės bibliotekos vedėja yra Regina Karpičienė.

2005 m. biblioteka įsikūrė erdviame Grendavės seniūnijos pastate. Bibliotekos mikrorajone yra 21 kaimas. Daugiausia skaitytojų sulaukiama iš Grendavės ir Kazokiškių.

2008 m., dalyvaujant projekte „Bibliotekos pažangai“, bibliotekoje įrengtos 5 kompiuterizuotos darbo vietos. Vartotojai gali naudotis skenavimo, kopijavimo, spausdinimo paslaugomis. Moksleiviai dažnai įrašinėja dokumentus į elektronines laikmenas, jau yra nuolatinių vartotojų, kurie naudojasi elektronine bankininkyste. 2010 m. biblioteka pradėjo jungtis į Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) programą. 2014 m. pabaigta vesti knygas į LIBIS sistemą.

2014 m. bibliotekos fonde buvo 6552 fiz. vnt. spaudinių, skaitytojų – 201. Per 2014 m. išduota 8353 fiz. vnt. spaudinių. Biblioteka prenumeruoja 13 pavadinimų periodinių leidinių. Filialas aptarnauja neįgaliuosius ir senyvo amžiaus seniūnijos gyventojus: jiems pageidaujant, knygos ir periodinė spauda pristatoma į namus. Per 2014 m. namuose buvo aptarnaujami 6 skaitytojai, jiems pristatyta – 154 vnt. spaudinių.

Bibliotekoje  rengiamos įvairaus pobūdžio knygų parodos, skirtos valstybinėms šventėms, rašytojų metinių sukaktims bei kt. svarbioms datoms paminėti. Taip pat  rengiamos vaikų ir suaugusiųjų piešinių parodos, vyksta literatūrinės popietės, rengiami kultūriniai renginiai, kuriuose dalyvauja bibliotekos vedėja kartu su savo lankytojais. Bibliotekos fondas kasmet papildomas daugybe naujų ir įdomių knygų, kurias lankytojai mielai skaito.

Nuo pat bibliotekų atsiradimo pradžios joms buvo priskiriamas knygų saugyklų vaidmuo, tačiau tai jau seniai nėra vienintelė ir svarbiausia jų veiklos kryptis. Nors Trakų viešosios bibliotekos Onuškio filialas yra nedidelis, tačiau jame ypač stiprus bendruomeniškumo jausmas. Kaimo bibliotekos turi ypatingą ryšį su savo skaitytojais, galimybę pabendrauti, sulaukti pagalbos. Į Onuškio biblioteką lankytojai ateina ne tik pasiimti knygų, bet ir pasikalbėti, pasipasakoti apie savo bėdas ar džiaugsmus.

Ši įstaiga buvo įkurta 1937 m. Tuometinis Lietuvos Švietimo ministras, remdamasis „Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymu“, išleido įsakymą įsteigti 4-os eilės bibliotekas Onuškyje ir Aukštadvaryje. Šiam sprendimui įtaką, greičiausiai, padarė Onuškio krašte veikę lietuvybės platintojai knygnešiai S. Šlamas, M. Stankevičius, A. Didikas ir S. Banuškevičius.

Pirmuoju bibliotekos vedėju paskirtas Donatas Staniūnas. Po to, 1942 m., vedėju paskirtas A. Naudžiūnas. Tuo metu biblioteka turėjo 1867 knygas. Vėliau čia dirbo J. Janavičiūtė, Svirinavičienė, J. Blikertas, E. Norinkevičienė. Daugiausia, net 30 metų, bibliotekai paskyrė vedėja Irena Babravičienė. Į dabartinį seniūnijos pastatą biblioteka persikėlė 1967 m., tuo metu fonde jau buvo 6540 knygų. 1992 m. į biblioteką paskirta Jadvyga Lenkevičienė. Po to bibliotekoje dirbo O. Stankevičienė, J. Rutkauskienė. Na, o nuo 2013 m. vedėjos pareigas užima Aušra Klečkauskaitė.

Bibliotekoje aptarnaujami skaitytojai iš 22-iejų aplinkinių kaimų (1827 gyventojų), o fondą sudaro 8267 dokumentai. Knygų pasirinkimas yra platus. Tai ne tik vaikiškos knygos, populiarūs romanai jaunimui bei suaugusiems, bet ir kitokio tipo literatūra, pvz., psichologija, filosofija, medicina, žemdirbystė, menas, istorija ir kt. Todėl biblioteka patenkina visokio amžiaus bei visokių pomėgių turinčių skaitytojų poreikius.

Onuškio bibliotekoje nuolat organizuojamos parodos ir renginiai, skirti valstybinėms, religinėms ar kitokioms šventėms, rašytojų jubiliejams paminėti, vykdomi edukaciniai užsiėmimai vaikams, tiesioginės informacinės transliacijos iš Martyno Mažvydo bibliotekos ir kt. Taip pat bendradarbiaujama su kultūros namais, vaikų darželiu, mokykla, bažnyčia, seniūnija ir kitomis įstaigomis. Šią biblioteką drąsiai galima vadinti bendruomenės dalimi.

Vieta, kurioje šiuo metu įsikūrusi Onuškio biblioteka, yra patogi gyventojams. Čia, seniūnijos pastate, yra ir kitos svarbios įstaigos. Todėl lankantis pašte, vaistinėje ar ambulatorijoje, tuo pačiu galima užsukti ir į biblioteką, kur visuomet rasite naujausią spaudą, jaukią aplinką bei galimybę nemokamai pasinaudoti internetu (5 kompiuterizuotos darbo vietos). Taip pat teikiamos mokamos kopijavimo, spausdinimo bei skenavimo paslaugos, vykdoma kraštotyrinė veikla.

Vieni pagrindinių Onuškio bibliotekos tikslų yra skleisti šviesą, kultūrą, bendrauti ir ugdyti krašto žmones. Čia laukiami visi jaučiantys meilę spausdintam žodžiui ir norintys ją perduoti jaunajai kartai. Tad maloniai kviečiame apsilankyti ir mažus, ir didelius!

Biblioteka – viena seniausių kultūros įstaigų žmonijos istorijoje. Paluknio bibliotekos istorija prasidėjo 1953 m., kai tuometiniame „Naujosios Paluknės“ kolūkyje buvo atidarytas klubas-skaitykla ir kai  kaimo kultūra dėl neseniai praūžusio karo, represijų ir sąlygoto skurdo buvo labai menka. Ji veikė Sobolevskių mediniame name, viename kambarėlyje, turėjusiame vos 38 kv. m. ploto. Bibliotekai tuomet vadovavo M. Novikova – pirmoji Paluknio kaimo bibliotekininkė. Geriausiai šį bibliotekos laikotarpį iliustruoja visos joje dirbusios bibliotekininkės: Č. Lešneva, L. Kurganienė, J. Milevska, J. Račkovska, A. Pačkovska ir J. Kravčun.

Nuo bibliotekos įkūrimo kadrų kaita buvo labai didelė, bet profesionalių bibliotekininkų tuomet nebuvo ir kraštotyrinis darbas buvo menkai vykdomas, todėl labai sunku spręsti apie tikrąjį tuometinį fondo dydį, vyravusią literatūrą ir skaitytojus. 1973 m. biblioteka iš medinio Sobolevskių namo persikėlė į žymiai didesnes Paluknio vykdomojo komiteto patalpas (apie 100 kv. m.). Atsirado galimybė fondą išdėstyti dviejuose kambariuose, skirtuose vaikams ir suaugusiems. Tuomet (nuo 1971 m.) bibliotekai vadovavo patyrusi bibliotekininkė L. Strukčinskienė. Jos ir darbą perėmusios bibliotekininkės J. Krasovskos pastangomis biblioteka tapo patraukli ir tvarkinga, buvo sudaryti fondai ir katalogai.

Dėl kadrų kaitos daug duomenų neišsaugota, ypač apie lankytojus, bibliotekos lankomumą ir literatūros išduotį. Tai pat negalima tiksliai nurodyti fondo dydžio, bet palyginus su 1953 m., kai fondas siekė vos 2574 egzempliorius, iki 1988 m. jis išaugo iki 12165 egzempliorių (duomenys iš 1988 m. bibliotekos ataskaitos). Pagal egzempliorius panašaus dydžio fondas yra ir dabar.

Iki Nepriklausomybės paskelbimo bibliotekoje dirbo bibliotekininkės H. Trombačik ir J. Juchnevič. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, dėl tuomet vykusio ūkio turto privatizavimo, 1991 m. biblioteka vėl buvo iškraustyta į 50 metų senumo buvusias Paluknio medicinos punkto patalpas. Šios patalpos buvo nerenovuotos, be vandentiekio, be san. mazgo ir kitų patogumų, todėl nebuvo patrauklios privatizavimui ir liko vieninteliu kaimo kultūros objektu, atviru visiems lankytojams. Nuo 1992 m. dirbusiai bibliotekininkei M. Ščiglo tai netrukdė. Ji nusipelniusi už nuoširdų, kūrybingą darbą puoselėjant rajono kultūrą ir aktyvų dalyvavimą Paluknio bendruomenės veiklose. 

Metams bėgant bibliotekos poreikis nesumažėjo, o atvirkščiai, dar labiau išaugo, todėl rajono valdžia 2008-2010 m. skyrė lėšų bibliotekos vidaus patalpoms renovuoti. Buvo įrengtas vandentiekis, sanitarinis mazgas, pakeista pasenusi elektros instaliacija. 2008 m. bibliotekoje atsirado ir pirmieji kompiuteriai, kurie pritraukė dar daugiau lankytojų. Šiuo metu dėl europinių struktūrinių fondų lėšų, skirtų kaimo plėtrai, bibliotekoje sutvarkytos ne tik vidinės patalpos, bet apšiltintas ir renovuotos bibliotekos fasadas, sutvarkyta ir aptverta teritorija.

Paluknio biblioteka yra patraukli ne tik savo išvaizda, bet ir teikiamomis paslaugomis, kurios yra labai svarbios Paluknio bendruomenei, tai nemokamas naudojimasis kompiuteriais, internetu, bevieliu ryšiu, konsultavimas ir mokymas naudotis kompiuteriu. Biblioteka teikia ne mažiau svarbias mokamas paslaugas: dokumentų spausdinimo, kopijavimo, skenavimo ir įkėlimo į kompiuterį, dokumentų kopijavimo į elektronines laikmenas.

Bibliotekos vedėja šiuo metu dirba Danutė Nekulsian, kuri be šių paslaugų bibliotekoje vykdo ir organizuoja įvairių švenčių minėjimus, popietes, skirtas mažųjų skaitytojų skaitymo ugdymui, bendradarbiauja su mokyklomis ir kaimo bendruomene, vykdo įvairius edukacinius užsiėmimus, ruošia šventes, organizuoja renginius, iš kurių jau tradiciniais yra tapę Nacionalinė bibliotekų savaitė, Šiaurės šalių bibliotekų savaitė. Kurti naujas bei stiprinti esamas bibliotekos paslaugas padeda projektinė veikla, skirta bendruomenės narių atskirties mažinimui, ypač jaunesnių lankytojų tarpe. Jau įvykdyti projektai: „Bibliotekos pažangai“, bendri projektai „Skrydis per Atlantą“, istorinė-muzikinė dekada „Sugrįžimas į Tėvynę“, Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės. Atsižvelgdama į savo lankytojų pageidavimus bibliotekos vedėja organizuoja vaikų ir suaugusiųjų mezgimo, nėrimo, pynimo ir juostelių audimo pamokas su mėgėjais ir profesionalais.

Biblioteka savo skaitytojams gali pasiūlyti literatūros iš maždaug 12 000 egzempliorių, tai pat periodinę spaudą suaugusiems skaitytojams ir mažiesiems lankytojams. Per metus biblioteka gauna ir aptarnauja apie 130 bibliografinių užklausų. Joje kaupiama ir sisteminama kraštotyrinė medžiaga apie Paluknio seniūniją, žymius krašto žmones ir įvykius.

Rykantų bibliotekos istorija yra, tarsi vingiuotas kelias. Vadovaujantis šaltiniais, jis prasidėjo Užukulpio kaime, kur 1941 m. gyvavo kaip viena iš daugelio rajono bibliotekų. Pokario metais biblioteka atgimė Lentvario kaime, kur jau veikė ir skaitykla. 1960 m. biblioteka persikėlė į Kariotiškių kaimą. Ji buvo pavadinta Kariotiškių savivaldybės kolūkio „Lentvaris“ biblioteka. 2007 m. Kariotiškių filialą buvo nutarta perkelti į dvigubai didesnes mokyklos patalpas Rykantuose. Perkėlimą lėmė netinkama vieta ir avarinė pastato būklė. Nuošaly stovintis pastatas buvo nuolat niokojamas vandalų. Pakeistus vietą pasikeitė ir pavadinimas. Nuo tada biblioteka tapo Trakų viešosios bibliotekos filialu.

Rykantai didžiuojasi savo istorija. Tai senų laikų nedidelis bažnytkaimis, sena gyvenvietė prie senojo prekybinio trakto. Gyvenvietę palietė visų epochų audros, kurių ypač prisodrinti du paskutinieji amžiai. 1812 m. karo pradžioje, žygiuodamas su savo armija iš Kauno, Rykantuose poilsio buvo apsistojęs imperatorius Napoleonas. Apie tai rašo S. Buchaveckas knygoje „Pėsčiomis po gimtąjį kraštą“ ir E. Danilevičius „Po Vilniaus apylinkes“. Rykantų vietovardį mini garsus rusų rašytojas L. Tolstojus istoriniame romane „Karas ir taika“.

Pirmoji pradinė mokykla Rykantuose buvo įsteigta 1920 m. Dabartinis mokyklos pastatas buvo pastatytas 1936 m. Ir pagaliau 2014 m. buvo pabaigti projekto „Universalaus daugiafunkcio centro Rykantų kaime steigimas“, kuris buvo įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ VP3-2.2-ŠMM-04-R priemonę „Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas“, statybos darbai. Rekonstruotame mokyklos statinyje įsikūrė naujai įsteigtas Rykantų universalus daugiafunkcis centras, jame savo veiklą tęsia Lentvario pradinės mokyklos Rykantų skyrius ir Trakų viešosios bibliotekos Rykantų filialas.

Keitėsi ne tik vietos, pastatai, bet ir darbuotojai. Trakų viešosios bibliotekos duomenimis, 1960 m. bibliotekos vedėja buvo Z. Želtuchina. Po kelerių metų ją pakeitė S. Baltūšytė, o 1966 m. bibliotekos vedėja tampa I. Lukošiavičienė. Nuo 1969 m. Kariotiškių biblioteką vedė L. Mazylkina, 1971 m. įdarbinta V. Vitkauskienė, 1974 m. vėl keičiasi bibliotekos darbuotojos ir vedėju tampa – V. Leonavičius. 1975 m. vedėjos pareigoms buvo priimta D. Kalpokovienė. 1976 m. vėl keičiasi darbuotoja – vedėjos pareigas eina E. Krylova, kuri bibliotekoje išdirbo 28 metus, iki 2004 m. Nuo 2004 m. bibliotekos vedėja buvo paskirta V. Kmitienė, o 2009 m. ją pakeitė ir vedėjos pareigas užėmė B. Jocienė, kuri ir dabar yra Rykantų filialo vedėja.

Žaibiška darbuotojų kaita nesustabdė lankytojų ir šiuo metu filialo aptarnaujamam mikrorajonui priklauso net 13 kaimų: Girininkai, Kariotiškės, Karpiškės, Kemeliškės, Lebedžiai, Lentvario kaimas, Matiškės, Moluvėnai, Rykantai, Selioviškės, Skynimai, Užukulpis, o tai yra apie 1286 gyventojai (2013 m. duomenys).

Kai 2008 m. bibliotekoje buvo įdiegtas internetas, lankytojų srautas dar labiau išaugo. Vykdant projektą „Bibliotekos pažangai“ buvo sudarytos pirmos kompiuterinės darbo vietos. Nuo tada vartotojams yra teikiamos kopijavimo, skenavimo, spausdinimo paslaugos. Tai labai praturtino bibliotekos teikiamų paslaugų pasirinkimą.

Stiprinti bibliotekos paslaugas padeda projektinė veikla. 2013 m. vykdant projektą „Kelionė į aviacijos pasaulį“ buvo paminėtos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-osios metinės. Kiekvienais metais filialas dalyvauja projektuose „Šiaurės Šalių bibliotekų savaitė“, „Metų knygos rinkimai“, akcijoje „Knygų Kalėdos“ ir kt.

Savo ruožtu, bibliotekininkė rengia literatūros, kraštotyros, vaikų kūrybos parodas, popietes, renginius. Pagrindinis tikslas yra populiarinti knygą ir skaitymą, todėl siekiama bendradarbiauti su Rykantų kaimo bendruomene, Lentvario pradinės mokyklos Rykantų skyriumi bei Lentvario seniūnija.

Šiandien fonde yra 5769 fiz. vnt. dokumentų, iš kurių kraštotyros fondą sudaro apie 80 vnt. Filiale galima susipažinti su kraštotyros darbais: „Prisiminimai apie Zofiją Jachimovič“, „Rykantų kaimo istorija“, „Rykantų kaimo mokyklos istorija“, „Daugkartinė Pasaulio ir Europos Kulkinio šaudymo čempionė Auksė Treinytė“ ir kt. 2014 m. duomenimis Rykantų bibliotekos filiale skaito 158 vartotojai, per metus apsilanko 4558 lankytojai, išduodama 6044 fiz. vnt. spaudinių.

Rykantuose gyvena apie 300 gyventojų. Biblioteka kaimui yra labai reikalinga, tai kultūros židinys, kuriame renkasi Rykantų ir aplinkinių kaimų gyventojai bei vaikai. Filialas stengiasi patenkinti bendruomenės informacinius poreikius, sudaryti sąlygas visiems naudotis kaupiama informacija, periodikos gausa ir nuolat atnaujinamu knygų fondu.

Savo ilgą ir įdomią istoriją pasakoja biblioteka, kuri buvo įkurta po 2-ojo Pasaulinio karo. Jos inventorių sudarė vos dvi lentynos, rašomasis stalas ir vos šimtą dokumentų turintis fondas. 1956 m. ji įsikūrė Apylinkės Tarybos patalpose, tačiau vos įšilusi kojas, 1961 m. biblioteka buvo perkelta į buvusį vienuolyno pastatą. Tuo metu buvo įsigyta daugiau inventoriaus, o knygų fondas papildytas iki 6400 dokumentų. Nuo 1956 m. iki 1995 m. bibliotekoje dirbo Gražina Žemaitytė-Pučienė, su trumpa 2 metų pertraukėle nuo 1959 m. iki 1961 m. ją pavadavo Lidija Krugova. Vienuolyno patalpos buvo šaltos ir nejaukios, nepaisant to, kad buvo po dalinio remonto, tad ilgai šalčio kentėti neteko. 1977 m. įvyko bibliotekų tinklo centralizacija ir Senųjų Trakų biblioteka tapo Trakų centrinės bibliotekos filialu. Po centralizacijos, 1979 m. biblioteka buvo keliama į Nerūdinių statybinių medžiagų gamyklos patalpas. Jai buvo išskirti du mažyčiai kambarėliai. Privalumu tapo tik tai, kad biblioteka buvo šildoma centriniu šildymu. Praėjus keleriems metams, biblioteka šiame pastate pakeitė dar kelias patalpas.

1990 m., priėmus vietos savivaldos pagrindų įstatymą, Senųjų Trakų biblioteka tapo vienu iš 17 filialų, priklausančių Trakų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai ir 1996 m. buvo perkelta į buvusį lietuviškos mokyklos pastatą. Ši vieta tapo prieinama visiems vietos gyventojams, šalia buvo seniūnija, paštas, geležinkelio ir autobusų stotelės. Tuo laikotarpiu bibliotekos vedėjos pareigas ėjo Sdislava Žeromskaja.

Filialas patyrė nemažą darbuotojų kaitą. 2003 m. Senųjų Trakų bibliotekoje aktyviai dirbo Jolanta Abucevičienė, o vos po trejų metų bibliotekos vedėja tapo Kristina Mečkovska, kurią labai greitai pakeitė Julijana Markauskienė. 2012 m. biblioteką į savo rankas perėmė Jovita Černevič; nuo 2014 m. vedėjos pareigas ėjo Vida Tomaševičienė; nuo 2015 m. Elena Pavlovska, o nuo 2016 metų lapkričio bibliotekoje dirba Natalja Bartkuvienė.

Lietuviškos pradinės mokyklos pastatas, kuriame buvo įsikūrusi Senųjų Trakų biblioteka, nuo 1930 m. buvo nė karto nerekonstruotas. Pastaraisiais metais buvo prastos būklės, sutrešusiomis konstrukcijomis, be sanitarinio mazgo, kėlė pavojų bibliotekos lankytojams. Vykdant projektą Bibliotekos pažangai, ši biblioteka 2011 m. buvo kompiuterizuota. Įdiegus Lietuvos integralią bibliotekų informavimo sistemą, dauguma darbo procesų tapo automatizuoti, o vartotojų aptarnavimas našesnis. Ji pradėjo teikti naujas paslaugas, buvo aprūpinta nauja kompiuterine ir programine įranga, žmonėms suteikta galimybė gauti informaciją, mokytis, bendrauti, pramogauti naujų technologijų pagalba. Visa tai tik paryškino kontrastą tarp prastos būklės pastato ir jame teikiamų paslaugų. Nors darbai bibliotekoje vyko sklandžiai, tačiau prasta pastato būklė nedavė ramybės. Dėl šių priežasčių biblioteka vėl liko be namų. Laikinai ją sutiko priglausti Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla.

Džiaugiamės, kad į susiklosčiusią padėtį buvo atsižvelgta ir 2013 m. buvo pradėta bibliotekos rekonstrukcija. Jos metu atlikti pagrindiniai darbai: nauja pastato išorės ir vidaus apdaila, išlaikant esamą pastato tūrį, formą ir kaimo architektūros bruožus, išorinis sienų ir stogo apšiltinimas, langų ir durų keitimas, viduje įrengti sanitariniai mazgai bei įsigyta nauja įranga ir baldai. Biblioteka tapo vienintele rajono įstaiga, turinčia geoterminio šildymo sistemą.

Senųjų Trakų biblioteka yra patraukli ne tik savo išvaizda, bet ir teikiamomis paslaugomis, kurios yra labai svarbios bendruomenei – tai nemokamas naudojimasis kompiuteriais, internetu, bevieliu ryšiu, konsultavimas ir mokymas naudotis kompiuteriu. Biblioteka teikia ne mažiau svarbias mokamas paslaugas: dokumentų spausdinimo, kopijavimo, skenavimo ir įkėlimo į kompiuterį, dokumentų kopijavimo į elektronines laikmenas.

Atsižvelgdama į savo lankytojų pageidavimus, bibliotekos vedėja organizuoja mamyčių, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikučius rytmečius, įvairius renginius bendruomenei, valstybinių švenčių minėjimus ir kt.

Biblioteka turi gyventi kartu su visuomene, atitikti jos poreikius ir tapti visuomenės dalimi. Per eilę metų Senųjų Trakų biblioteka paruošė gausybę renginių, visuomet stengiasi puoselėti nacionalines tradicijas ir vertybes. Nepaisant to, kad jai teko ne vieną kartą keisti savo namus, šiandien ji atnaujinta, šiuolaikiška, pasiruošusi tęsti tradicijas ir atvėrusi duris laukia savo lankytojų!

Biblioteka – tai visų žmogaus dvasinių turtų lobiai.

G. Leibnicas

Knygose glūdi pasaulio išmintis, dvasia, nemirtingumas, žmogaus siela, meilė ir kančia, kūryba, išradimai, patirtis. Visa, kas vyko šalies istorijoje, buvo neatsiejama Šklėrių kaimo bibliotekos dalimi. Viena pirmųjų įstaigų, atsiradusi Šklėrių kaime kolūkių kūrimosi pradžioje, buvo biblioteka. Biblioteka yra vienas svarbiausių kultūros ir švietimo židinių, ypač kaime. Bibliotekos istorija prasideda 1954 metais. Iš pradžių ji buvo vadinama Olonos kaimo biblioteka. Savo veiklą pradėjo privačiose patalpose, pas savininkę Šagun. Pirmąja bibliotekos vedėja tapo A. Molčianovič. Tuo metu bibliotekos fonde buvo sukaupta 1489 egzemplioriai knygų ir įregistruoti 93 skaitytojai. Šiuo metu bibliotekos fonde turime virš šešių tūkstančių knygų ir periodinių leidinių bei daugiau nei du šimtus vartotojų. Biblioteka ne kartą kėlėsi iš vieno pastato į kitą. Keitėsi ir bibliotekos vedėjos. Kadangi centras buvo Šklėrių kaime, 1964 metais nutarta biblioteką perkelti į šį kaimą, pas savininkę T. Jakovlevą. Taip ir keliavo biblioteka iš vienų patalpų į kitas, kol neįsikūrė Šklėrių pagrindinėje mokykloje. Iš viso biblioteka buvo perkelta 10 kartų, pasikeitė net 14 bibliotekos vedėjų. 2008 metais bibliotekoje įkurtas viešojo interneto prieigos taškas su 5 kompiuterių darbo vietomis ir nemokamu internetu. Dabar biblioteka kaime yra vienintelė vieta, kur žmonės gali ateiti ir pamiršti kasdieninius rūpesčius.

Šventininkai – labai senas kaimas, kuris mena tuos laikus, kai ten augo dideli gražūs ąžuolynai, kuriuose amžinąją ugnį kūreno šventos vaidilutės... Tai pagonių šventykla panaši į katedrą. Šis visiems brangus vietovardis šiomis dienomis domina archeologus ir istorikus. Pats kaimas įsikūręs gražioje aukštumoje, šalia nedidelio, bet vaizdingo ežero. Jame yra žinomas Šventininkų botaninis draustinis, apimantis ežerą, kurio plotas 0,2 km². Čia saugomas retas Lietuvoje augalas – mažasis plukenis (Najas minor) ir jo augavietė. Draustinis įkurtas 1960 m.

Kaime buvo pradinė mokykla, įkurta 1924 m. Lenkijos Maršalko Juzefo Pilsudskio dvare. Joje mokėsi lietuvių ir lenkų tautybių vaikai. Karo metu 1944 m. dvaras sudegė. Nuo to laiko mokykla persikėlė į medinius gyvenamuosius namus. Iki mokyklos uždarymo, jos lokacija keitėsi net 5 kartus. 1986 m. mokykla buvo įsikūrusi kartu su kolūkio kultūros namais. Mokoma buvo lenkų kalba ir tik 1995 m. pradėta mokyti lietuvių kalba. Šioje pradinėje mokykloje dabar įsikūrusi biblioteka, kuri įsteigta 1952 m. Ji yra strategiškai patogioje skaitytojams vietoje, šalia yra parduotuvė, todėl gyventojai užsuka ir į biblioteką. Bibliotekos aptarnaujamam mikrorajonui priklauso 14 kaimų.

Bibliotekoje yra 14 knygnešių, kurie norinčius skaityti vyresnio amžiaus gyventojus ir neįgalius asmenis aptarnauja namuose. Per metus namuose aptarnaujama apie 16 skaitytojų. Senyvo amžiaus gyventojų aptarnavimui pasitelkiami moksleiviai ir suaugę.

1968–1992 m. bibliotekos vedėjos pareigas ėjo Jadvyga Dziugevičienė, kuri išdirbo ilgus ir daug pokyčių atnešusius metus. Ją Šventininkų bibliotekoje pakeitė Marytė Michailovska, kuri bibliotekai atidavė vieną dešimtį metų. Nuo 2005 m. iki dabar bibliotekoje dirba Kristina Razvadauskienė.

Biblioteka aptarnauja 13 kaimų: Šventininkai, Pililaukis, Bedugnė, Antaniškės, Ladygos, Dabravolės, Bičiulių gyvenvietė, Ropėjos, Tarpupis, Plaknos ir kt. (apie 700 gyventojų). Kai 2010 m. bibliotekoje buvo įdiegtas internetas, lankytojų srautas dar labiau išaugo. Vykdant projektą „Bibliotekos pažangai“ buvo įkurtos pirmos kompiuterinės darbo vietos. Nuo tada vartotojams teikiamos kopijavimo, skenavimo, spausdinimo paslaugos. Tai praturtino bibliotekos teikiamų paslaugų pasirinkimą.

Bibliotekininkė rengia literatūros, kraštotyros, vaikų kūrybos parodas, popietes, renginius. Pagrindinis tikslas yra populiarinti knygą ir skaitymą, todėl siekiama bendradarbiauti su kaimo bendruomene, mokyklomis, Senųjų Trakų seniūnija.

Šiandien fondą sudaro 5754 fiz. vnt. spaudinių (2014 m. duomenimis). Šventininkų bibliotekos filiale skaito 195 vartotojai, per metus apsilanko 3510 lankytojų, išduodama 3130  fiz. vnt. spaudinių.

Mikrorajone gyvena 579 žmonių, iš jų 165 vaikai iki 15 metų. Bibliotekoje skaito 81 vaikas. Tai Šventininkų ir artimiausių kaimų vaikai. Kiti mikrorajone gyvenantys vaikai atvažiuoti į biblioteką neturi galimybių dėl didelio nuotolio ir retai važinėjančių maršrutinių autobusų. Galime didžiuotis tuo, kad biblioteka vis tiek  pritraukia didelę bendruomenės dalį ir yra užsitarnavusi jos pasitikėjimą, todėl gali save vadinti bendruomeniškiausia rajono biblioteka, kuri suburia vis daugiau skaitytojų patenkindama jų lūkesčius ir poreikius.

Žinių apie knygos kelią iki skaitytojo Tiltų krašte randame nuo XX a. pradžios. Krašto didžiausiame ir seniausiame Lieponių kaime lietuviškos spaudos draudimo metais siuvėjas ir knygnešys Jonas Stakutis maldaknygių ir elementorių parnešdavo iš Tilžės. Lenkų okupacijas metais knygas ir laikraščius platino šv. Kazimiero draugijos nariai. Prasidėjus sovietinei okupacijai, knyga turėjo tarnauti politiniam ir kultūriniam visos liaudies švietimui, komunistiniam auklėjimui. Tuo tikslu Tiltų, Lieponių, Kalvių ir Klepočių kaimuose buvo atidaryti klubai-skaityklos. Vietoje jų numačius kolūkių centruose steigti bibliotekas, 1956 m. Martyno Adlio namuose atidaryta Lieponių kaimo biblioteka, kurioje stovėjo trys atviro priėjimo knygų lentynos su 411 egz. knygų fondu. Biblioteka naudojosi ~120 skaitytojų. Kai kolūkio centrine gyvenviete tapo Tiltų kaimas, 1964 m. bibliotekos fondai perkelti į Tiltų kultūros namų pastatą. Iki bibliotekų centralizacijos išliko Lieponių bibliotekos pavadinimas, tik 1977 m. ji pervadinta Trakų centrinės bibliotekos Tiltų filialu. 1994 m. biblioteka perkelta į pradinės mokyklos pastato antrojo aukšto tris kambarius. Priėmus vietos savivaldos įstatymą biblioteka yra Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Tiltų filialas.

Bibliotekoje kultūriniams ir informaciniams poreikiams sukauptas 6,5 tūkst. egz. spaudinių fondas, prenumeruojama 15 periodinių leidinių. 2008 m. bibliotekoje įrengus viešąjį interneto prieigos tašką – 5 kompiuterizuotas darbo vietas, padaugėjo teikiamų paslaugų. Lankytojai gali nemokamai naudotis internetu, užsisakyti elektronines paslaugas, bendrauti, dalyvauti kompiuterinio raštingumo ir saugaus interneto mokymuose, reikiamą informaciją ir dokumentus atsispausdinti, nukopijuoti, nuskenuoti, gauti konsultacijas, atsakymus į bibliografines ir informacines užklausas. Nuo 2010 m. bibliotekoje diegiama Lietuvos integrali bibliotekų informavimo sistema – LIBIS, kur duomenis apie leidinius galima surasti elektroniniame kataloge.

Pirmąja vedėja, baigusi tarybinių darbuotojų kursus, tapo Ona Radzevičiūtė. Vėliau bibliotekoje dirbo septynmetę ar vidurinę mokyklą baigę darbuotojai, kurie nusprendę įgyti kitą specialybę, ilgai neužsibūdavo. Nuo 1958 m. Marytę Žydelytę pakeitė Zofija Batarlaitė, ją – Marytė Bazytė, vėliau dirbo Albinas Keršys, Bronė Gainaitė, Antosė Verseckaitė. 1964 m. bibliotekos vedėja tapusi Marija Algė Armalienė pasižymėjo kaip etninės kultūros ir vaidybinio meno puoselėtoja, todėl bibliotekininkės profesiją iškeitė į kultūros darbuotojos. 1977 m. vedėja tapo Marytė Nemeikštienė, 1980 m. – Nijolė Čiupailaitė-Kaminskienė. Nuo 1982 m. bibliotekoje dirba Elena Žilinskienė.

Bibliotekoje organizuojami renginiai, susiję su knyga ir skaitymo skatinimu, kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymu. Joje pažymimos rašytojų, dailininkų, žymių visuomenės veikėjų jubiliejai, valstybinės ir kalendorinės šventės, ruošiamos literatūros ir meninių fotografijų parodos, organizuojami knygų pristatymai, susitikimai su rašytojais, kraštiečiais, garsiniai knygų skaitymai vaikams, literatūros valandėles, popietės. Svarbus bibliotekos darbo baras – kraštotyros veikla. Biblioteka fiksuoja, saugo ir skleidžia krašto nematerialų kultūros paveldą, ruošia kraštotyros darbus, dalyvauja etninės kultūros, bibliotekų veiklos ir kultūros rėmimo konkursuose.

2003 m. bibliotekos vedėja Elena Žilinskienė vykdė kultūros projektą „Gimtieji Tiltai ir jų žmonės“, išleisdama to paties pavadinimo knygą. Nuo 2006 m. bibliotekoje vykdomas tęstinis kultūros projektas „Gimtasis kraštas istorijos vingiuose“, renkama medžiaga apie visus krašto kaimus, 2015 m. – Lietuvos kultūros tarybos remiamas kultūros paveldo išsaugojimo projektas „Tiltų krašto kaimai šimtmečių kaitoje“.  Tiltų kaimas vertingas kultūriniu ir etnografiniu požiūriu, kaip rėžinis gatvinis kaimas, traukia lankytojus, besidominčius Dzūkijos regiono architektūra, tradicijomis ir papročiais. Bibliotekos vedėja, bendradarbiaudama su kaimo bendruomene, veda ekskursijas kaimo svečiams. Biblioteka yra svarbus informacijos, kultūros ir švietimo židinys, prieinamas visiems vartotojams, ištikimas senoms tradicijoms ir atviras naujovėms.