Per kryžių į žvaigždes

Trakų viešojoje bibliotekoje (toliau TVB) veikia literatūrinė-kraštotyrinė paroda „Per Crucem Ad Astra“ („Per kryžių į žvaigždes“), skirta arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – paskelbimo palaimintuoju – iškilmėms bei arkivyskupo T. Matulionio metams paminėti.

Teofilius Matulionis (1873–1962) – kunigas, pirmas sovietinio režimo kankinys, paskelbtas palaimintuoju. Už tikėjimą, tiesą, ganytojišką veiklą tris kart nuteistas, sovietų kalėjimuose ir lageriuose kalėjęs beveik 16 metų, niekad neieškojęs lengvų kelių ir buvęs ten, „kur (jo) avys“.   Nuo 1910 m. tarnystę ėjęs Peterburge, pirmą kartą suimamas ir įkalinamas 1923 m., 1929 m. slapta konsekruojamas vyskupu ir tais pat metais ištremiamas 10-iai metų į Solovkus, 1933 m. Lietuvai ir Sovietų Sąjungai keičiantis kaliniais grįžta į Lietuvą, 1934 m. lankosi Vatikane, privačioje audiencijoje, popiežiaus Pijaus XI prašomas, jį laimina... Vėliau sovietų ir nacių okupacijos, 1946–1956 m. Vladimiro kalėjimas ir Mordovija, po jų – nuolatinis persekiojimas ir KGB priežiūra, smurtas ir tuo pat metu 1962 m. popiežiaus Jono XXIII vyskupui Teofiliui suteiktas arkivyskupo titulas bei kvietimas dalyvauti Vatikano II Susirinkime. Po kratos ir KGB smurto 1962 m. miršta, 1989 m. pradėta beatifikacijos byla, 2017 m. birželio 25 d. paskelbiamas palaimintuoju.

Galimybė paruošti minėtą parodą ir išsamiau supažindinti TVB skaitytojus su palaimintojo Teofiliaus Matulionio gyvenimu atsirado tuomet, kai „Trakų žemė“ ir VšĮ „Voruta“ redaktorius  Juozas Vercinkevičius geranoriškai pasidalino savo asmeninėje bibliotekoje esančiais retais leidiniais (beje, jų nėra TVB fonde), kurių dalis mena tuos laikus, kai katalikiškas žodis ir su tikėjimu susijusi informacija buvo persekiojama ir slepiama, platinama tik iš patikimų rankų į rankas. Jų tarpe fotografuotinis Prano Gaidos „Nemarus mirtingasis arkivyskupas Teofilius Matulionis“, išleistas Lietuvių katalikų mokslo akademijos 1981 m. Romoje ir minėta knyga anglų kalba „Undying mortal“, išleista 1997 m. Toronte (Kanada). Dėmesio verta 1989 m. mašinraščiu Kaišiadoryse atspausdinta ir į kietus viršelius įrišta knygelė „Arkivyskupas Teofilius Matulionis 1873–1962“, dėl suprantamų priežasčių nenurodant autoriaus, 2017 m. išleisti beatifikacijos ir arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metams skirti leidiniai ir lankstinukai. Atskiro dėmesio verta ir 2017 m. mūsų kraštiečio, kunigo, Aukštadvario ir Vytautavos parapijose tarnystę ėjusio monsinjoro, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos dėstytojo, nuo 1998 m. arkivysk. Teofiliaus Matulionio beatifikacijos bylos notaro, teologijos mokslų dr. Algirdo Jurevičiaus (g. 1972 m. Vievyje) „Artumos“ leidykloje išleista knyga „Susipažinkime – esu Teofilius Matulionis“. Parodoje pristatomas ir autoriaus straipsnis „Palaimintojo Teofiliaus ikonografijos žinia“ („Artuma“, 2017, nr. 7/8, psl. 8–9.), kuriame rašoma apie kanoninį, sakralinį palaimintojo Teofiliaus Matulionio paveikslą (dail. Z. Gierczakas, nutapytas atsižvelgiant į kanonines taisykles) ir žinia, kurią mums šis atvaizdas neša. Straipsnyje išsamiai pateikiama atvaizdo sakralinė simbolika ir prasmė; Šiaurės žvaigždė – Jūrų Žvaigždė (Stella Maris), taip tituluojama Švč. Mergelė Marija, nušviečianti kelią pas Kristų, narai tampa kryžiaus simboliu, vyskupo šūkis – „Per Crucem Ad Astra“ („Per kryžių į žvaigždes“), rankoje rožinis...

Įdomu tai, kad T. Matulionis ir jo palaiminti tarnystei asmenys savo pasiaukojimu ir gyvenimo pavyzdžiu rodė ir rodo kelią, kuriuo eidami mokytumėmės būti ne „žvangantis varis ir skambantys cimbolai“ (1 Kor 13:1) – 1957 m. vysk. T. Matulionis konsekravo vyskupu V. Sladkevičių. Kaip rašo A. Jurevičius aukščiau minėtoje knygoje, „...Beatifikacijos bylos tribunolas 1999 m. kaip liudininką apklausė ir kard. V. Sladkevičių. Į klausimą: „Ar nebijote tokiais sunkiais metais tapti vyskupu?“ kardinolas atsakė: „Kai esi tokių asmenų kaip Teofilius Matulionis artumoje, tai visiškai atsiduodi Dievo valiai.“ (psl. 109). Negaliu nepaminėti ir to fakto, kad Česlovas Kavaliauskas (slapčia aukojęs Šv. Mišias ir teikdavęs sakramentus rezistencijos dalyviams, miško broliams, kalėjęs ypatingo režimo lageryje Norilske) buvo „...1946 m. (būsimojo) arkivyskupo T. Matulionio slaptai įšventintas kunigystei, mirties akivaizdoje kalinius mokęs dvasingumo džiaugsmo...“. Apie tai knygos Česlovas Kavaliauskas „Tarp fizikos ir teologijos“ (Vilnius, Aidai, 1998, psl. 275.)  baigiamajame žodyje rašo akadem. Antanas Buračas. Vertėtų priminti, kad Č. Kavaliauskas iš senovės graikų kalbos į lietuvių kalbą išvertė Naująjį Testamentą.

Be minėtų spaudinių parodoje pristatomi spaudiniai, kuriuose atsispindi beatifikacijos momentai, naujausi straipsniai periodikoje, kraštiečio Jono Laurinavičiaus rašytos ir TVB bibliotekai dovanotos bei skaitytojams prieinamos knygos, kuriose nemaža dalis skiriama palaimintojo Teofiliaus Matulionio asmenybei: „Atvira širdimi. Kaišiadorių vyskupijos hierarchai“, 2011, „Kaišiadorių krašto žmonės“, 2002.

Nuo šiol birželio 14 d. liturginiame kalendoriuje bus minima kaip palaimintojo Teofiliaus diena, kartu primenanti ir masinių sovietinių trėmimų dieną, kuri šiandien minima kaip Gedulo ir Vilties diena.

Su parodos  „Per Kryžių į žvaigždes“ medžiaga Trakų VB kviečiame susipažinti iki spalio 23 d.  

Rasa Selickaitė,

Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliografė