„Menas – pats žavingiausias, pats griežčiausias, pats džiaugsmingiausias ir geriausias simbolis amžino, nepavaldaus protui žmogaus veržimosi į gėrį, tiesą, tobulybę“. (Tomas Manas )
Improvizuoti gali kiekvienas. Kuriant nepasiruošus, kaip resursą įkvėpimui ir kūrybai naudojame savo patirtis bei prisiminimus, kurių kiekvienas turime. Mes žinome daugybę žodžių, esame patyrę nemažai emocijų, taigi šias patirtis ir naudojame. Improvizuodami mes pasitelkiame vaizduotę, išradingumą, loginį mąstymą, emocingumą, gebėjimą kurti personažus bei gebėjimą klausytis. O improvizacijos nauda yra milžiniška. Ji atrakina žmonėse, o šiuo atveju vaikuose slypinčią gyvybę ir žaismingumą, sugriauna visas susikurtas sienas, keičia požiūrį į pasaulį ir tik į gerą pusę.
Gegužės 16 d. Dusmenų bibliotekoje vyko pasakos improvizacija vaikams „Mazgutė ir pasaulio sukūrimas“. Joje dalyvavo Onuškio D. Malinausko pagrindinės mokyklos 3–4 kl. mokiniai ir jų mokytojos. Pasakos kūrimo vedliu buvo vaikų rašytojas Paulius Juodišius, kuris ne tik kūrė kartu su vaikais, bet ir viską piešė lentoje, buvo pasakojimo iliustratoriumi, taip pat grojo gitara.
Istorijos pradžia buvo tokia, kad nieko nebuvo, bet iš kažkur atsirado siūlas, kuris pynėsi, pynėsi ir susipynė į gėlę, vėliau į eglutę, katiną ir pagaliau į mergaitę, su daug plaukų ant galvos. Bendru susitarimu ji ir buvo pavadinta Mazge. Štai ir prasidėjo jos kelionė jūra. Išsitraukusi vieną siūlą iš savo plaukų ji supynė laivelį, antras siūlas pavirto į jūrą. Taip ji plūduriavo niūniuodama vaikų sukurtą dainelę: „Siūlai, siūlai susivykit ir laivelį paplukdykit“, kol nepamatė virš galvos baisaus ir juodo debesies. Tas išgirdęs mergaitės dainą dar labiau supyko, pajuodo ir pradėjo stipriai lyti. Prilijo tiek daug, kad ištvino jūra ir apsėmė valtelę. Mazgutė labai išsigando, bet ilgai negalvojus išsitraukė dar vieną siūlą ir nusipynė kopėčias, su kuriomis norėjo pasiekti piktą debesį. Niekaip nesigavo, tik kopėčioms nukritus į vandenį jos už kažko užsikabino, Mazgutei jas patraukus, į paviršių išniro neapsakomo dydžio žuvis su spygliu nugaroje. Jos vardas Dinkė – taip vaikai nusprendė. Gerai buvo tai, kad žuvis, pamačiusi griausmingą debesį, ėmė ir prarijo jį, bet blogai tai, jog iškilo reali grėsmė ir pačiai Mazgutei. Mazgutė nebūtų Mazgutė, ji vėl išsitraukė siūlą ir užmetė jį ant žuvies, kuri akimirksniu pavirto į salą. O, kad neatvirstų vėl į žuvį, buvo sukurta lopšinė:
Miegok, žuvele, tu ramiai, skraido papūgos sau linksmai, /
Noksta bananai geltoni, plauko kokosai vandeny“.
Nuotykiai nuotykiais, bet Mazgei pasidarė liūdna ir ji sukūrė sau draugę. Ji buvo didelėmis akimis, ilga nosimi bei labai ilgomis kojomis, kad galėtų laisvai vaikščioti po jūrą. Vėlgi, kadangi sala, tai saloje ir bananai auga, todėl vaikai nusprendė jai duoti Bananakojės vardą. Ji nuo šiol buvo Mazgės gelbėtoja, mergaitė saugiai suposi sūpynėse, kurios buvo pritvirtintos prie Bananakojės ilgos nosies. Taip jos ir keliavo per jūrą, kol neatsitiko toks blogas dalykas. Bananakojai į koją įkando didelis tarakonas, kuris jūros dugne kolekcionavo gintarus. Tarakoną vaikai pavadino Šmikiu Gintarėnu ir sukūrė apie jį dainą:
Šmikis Šmikis Gintarėnas, jis yra jums ne žiurkėnas,
Tarakonas jis baisus ir įdurs jums į padus.
Bet tarakonas įkando ne todėl, kad blogas, jis tiesiog norėjo apsaugoti savo gintarus, nes Gintarėnas visada buvo vienas, todėl labai apsidžiaugė sutikęs Mazgę ir Bananakoję. Ta proga jis pasiūlė pastatyti gintarinį laivą. Taip jie ir padarė – ir laivą sulipdė, ir gintarinių bokštų pristatė. Kaip ir dauguma pasakų, taip ir ši baigėsi gerai. Vaikai puikiai sudalyvavo kūrybinėje pasakos improvizacijoje. Šio renginio tikslas buvo perteikti džiaugsmingą ugdymo, bendravimo patirtį, lavinti girdimąjį-regimąjį suvokimą, dėmesį, mąstymą, vaizduotę aktyviai įtraukiant į pasakos kūrimą. Improvizacija skatina saviraišką per vaidybą. Šį kartą pasaka buvo kuriama pasitelkiant gyvą muziką (buvo grojama gitara), šokį, įvairius judesius. Pasakos improvizacija padėjo vaikams suprasti ir pajausti pasakų terapijos esmę, atitrūkti nuo kasdienybės. Taip pat sužadino jų pojūčius, padovanojo profesionalaus menininko Pauliaus Juodišiaus bendrystę, kūrybą kartu. Svečias grojo, piešė iliustracijas ir dainavo kartu su mažaisiais. Dėkojame jauniesiems kūrėjams ir Pauliui Juodišiui už suteiktą pramogą.
Jūsų kartu sukurta pasaka nereali ir nepakartojama.
Renginį finansavo Trakų rajono savivaldybė.
Rima Voverytė,
Trakų viešosios bibliotekos Dusmenų filialo vyr. bibliotekininkė
Komentarai