2019 m. sukanka 150 metų, kai 1869 m. kovo 7 d. (vasario 23 d. ) Kreslavos (Krėslaukis) dvare, Latgaloje, Vitebsko gubernijoje (dab. Latvija), caro armijos pulkininko Mykolo ir Alinos (Tanskos) Malinauskų šeimoje gimė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas (mirė tremtyje, Altajaus krašte 1942 m. lapkričio 30 d.)
Donatas Malinauskas vienas iškiliausių XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių tautinio atgimimo organizatorių ir veikėjų, Lietuvos bajorų, pasukusių lietuvybės keliu, propagavusių krikščioniškas – aristokratiškas vertybes, veikimo taktiką bei laikyseną visuomeniniame ir asmeniniame gyvenime, ne kartą tai įrodęs asmeninio gyvenimo pavyzdžiais. Dar 1907 m. Jonas Vileišis „Vilniaus žiniose“ apie D. Malinauską rašė: „...Su šiuo vardu jungiasi galima sakyti pradžia lietuvių judėjimo mųsų sostapilyje...“, o meilę savo kraštui, tvirtą būdą signataras įrodęs tiesiogiai iki paskutinio žingsnio, kai „1941 metais birželio 14-ąją Alvito enkavedistai Vanaginės kaime turėjo jį nešte išnešti <...>, nes savo kojomis nenorėjo žengti nė vieno žingsnio kelyje iš Lietuvos į amžiną tremtį“ (V. Jencius-Butautas, 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas, Voruta, psl. 289) ir iki paskutinio atodūsio 1942 m. lapkričio 30 d., svetimame Altajaus krašte. 1993 m. birželio 14 d. signataro ir jo artimųjų palaikai buvo perlaidoti Trakų r. Onuškio bažnyčios šventoriuje.
Šiai iškiliai Lietuvos ir Trakų krašto asmenybei pagerbti Trakų viešojoje bibliotekoje veikia literatūrinė-kraštotyrinė paroda, kurioje išsamiai, chronologine tvarka pristatoma D. Malinausko veikla, remiantis monografijomis – R. Lopata, „Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“, Voruta, Trakai, 1997, V. Jencius-Butautas, „1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“, Voruta, Trakai, 2011, laikraščių „Trakų žemė“ ir „Voruta“ publikacijomis, TVB kraštotyros fondo medžiaga. Parodoje išsamiai nušviečiama D. Malinausko veikla, akcentuojant XIX a. pab. – XX a. pr. veiklą Vilniuje lietuvybės labui (dar Lietuvoje nesant dr. J. Basanavičiaus!). Štai vos tik keli svarūs D. Malinausko veiklos pavyzdžiai – 1894 m. steigiama pirmoji Lietuvoje slapta tautinė-lietuviška draugija – Dvylikos apaštalų organizacija, 1895 m. pradedama kova dėl Šv. Mikalojaus bažnyčios Vilniuje skyrimo lietuviams, 1889 m. rūpinamasi dėl lietuvių kunigo skyrimo lietuvių bažnyčiai Vilniuje. 1900 m. D. Malinausko pastangų dėka gaunamas cenzoriaus leidimas išspausdinti pranešimą lietuviškai – lotyniškomis raidėmis, 1901 m. –Popiežiaus bulė dėl Kristaus jubiliejinių metų Vilnaus bažnyčiose paskelbiama ir išspausdinama lietuviškai bei išplatinama visoje Vilniaus vyskupijoje, o jubiliejiniams metams paminėti iš surinktų lėšų užsako kryžių su lietuvišku užrašu Šv. Mikalojaus bažnyčiai „Auka Vilniaus lietuvių“. Nuo pat pirmųjų lietuviškos spaudos draudimo dienų D. Malinauskas įsitraukė į lietuviškos spaudos platinimą. Onuškyje bendradarbiauja su kunigu S. Šlamu (1866–1951), „už D. Malinausko pinigus įsigytos knygos iš Pivašiūnų, Dusmenų, Butrimonių lietuviškų knygų slėptuvių keliavo į Onuškį pas kunigą S. Šlamą <...> toliau: į Rūdiškes, Žilinus, Eišiškes ir kt. (Jonas Laurinavičius, Kunigas Stanisovas Šlamas, „Tai buvo mūsų kelias, Vilnius, 2004, psl. 57). 1904 m. D. Malinauskas, kaip mecenatas, kartu su A. ir P. Vileišiais, J. Basanavičiumi paaukojo lėšų lietuviško žemėlapio leidybai, su bendraminčiais steigė lietuviškas draugijas, dalyvavo jų veikloje, organizuodavo lietuvių vakarus. Ir tai tik vos keli nuveikto didžiulio darbo epizodai. Visa signataro D. Malinausko veikla iki Vasario 16-osios akto ir jau tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje pažymėta „takais dorybės“ ir darbu Lietuvos „naudai ir žmonių gėrybei“. Jo dėka užmezgami jaunos Lietuvos diplomatinai santykiai su Čekoslovakija, jis išrenkamas Vilniui vaduoti sąjungos valdybos nariu, naujai Vytautavos bažnyčiai dovanoja 20 ha žemės, pasiūlo Lietuvos vyriausybei 700 ha privačios žemės parceliacijai, iš kurios žemės gavo 135 naujakurys... Šiandien eiliniam žmogui sunku aprėti nuveiktus D. Malinausko darbus, dar sunkiau suvokti jo atliktų darbų mastą.
Džiugu, kad signataro darbus tęsia jo palikuonys, o Donato Malinausko atminimas įamžintas ne tik Lietuvoje, bet ir Trakų rajone. 1999 m. Lietuvos paštas išleido pašto ženklą „Donatas Malinauskas“ iš serijos „Vasario 16-oji Lietuvos Nepriklausomybės diena“ (Autorius J. Zovė), 2010 m. sausio 9 d. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje pašventinta memorialinė atminimo lenta (skulp. M. Šnipas, fundatoriai – T. Stomma, giminaitis dr. V. Jencius-Butautas, dr. V. Chienas (Trakų žemė, 2010, sausio 16, p. 6.), 2012 m. D. Malinausko vaikaitis Tadas Stomma su žmona Jadvyga, rokiškėnas giminaitis gydytojas Viktoras Jencius-Butautas su žmona gydytoja Žiedūna įsteigė Donato Malinausko fondo kultūros premiją, kuri skiriama asmenims, prisidėjusiems prie Lietuvos Nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo, puoselėjantiems Donato Malinausko vertybes. Pirmieji šia premija apdovanoti 2012 m. kunigas Alfonsas Svarinskas, Všį „Voruta“ steigėjas, kraštietis žurnalistas Juozas Vercinkevičius (taip pat įsteigė pinigines Vasario 16-osios signataro D. Malinausko vardo premijas moksleiviams), 2013 m. Onuškio vidurinei mokyklai (dabar gimnazija) suteiktas Donato Malinausko vardas, viena iš Vilniaus gatvių pavadinta D. Malinausko vardu. Netiesiogiai Donato Malinausko atminimas įamžintas M. K. Čiurlionio paveiksle „Karalių pasaka“. Konkrečių žinių, patvirtinančių apie judviejų bendravimą nėra, bet žinant tai, kad juos galėjo vienyti bendra veikla ir bendradarbiavimas lietuvyvę bei Lietuvos kultūrą puoselėjančiose draugijose Vilniuje („Rūta“) bei asmeninę iškilių asmenybių bičiulystę, apsilankymus privačiose erdvėse, turint omeny, kad M. K. Čiurlionio laidotuvėse dalyvavo, karstą nešė D. Malinauskas – galima teigti (apie tai daugiau V. Jencius-Butautas str. „Apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir Donatą Malinauską, „Voruta“, 2018, sausio 27, nr. 1, psl. 6), kad bendrystę, netiesiogiai Donato Malinausko atminimą mena Jankovicų dvaro „iki šių dienų išlikusi kupliųjų liepų alėja žvaigždėtą naktį“ M. K. Čiurlionio paveiksle „Karalių pasaka“ (V. Jencius-Butautas). Ir šioje vietoje prašyte prašosi M. K. Čiurlionio žodžiai, kuriais galima būtų apibūdinti visą XX a. pr. Vilniuje kilusį lietuvių tautinį judėjimą, tą vienijančią Bičiulystę, kurioje „...palaikysime kits kitą, dirbsime, tikėdami geresne žmonijos ateitimi, tikėdami savimi, kad pridėsime nors po vieną plytelę prie rūmo, šimtais amžių statomo...“ (M. K. Čiurlionis, „Laiškai Sofijai“, Vilnius, 1977, psl. 83).
Švenčiant 100-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, 2018 m. Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko vaikaitis Tadas Stomma, jo žmona Jadvyga bei giminaičiai gydytojai Žiedūna ir Viktoras Jenciai Trakų viešajai bibliotekai įteikė dovaną (perdavė laikraščių „Trakų žemė“ ir „Voruta“ redaktorius J. Vercinkevičius) – signataro Donato Malinausko portretą su užrašu – „Trakų savivaldybės viešajai bibliotekai (direktorė Danguolė Banevičienė) Lietuvos valstybės atkūrimo šimtųjų metinių proga. Trakų viešoji biblioteka dėkoja už brangią dovaną ir tikisi, kad paruošta paroda bent maža dalele prisidės prie iškilaus asmens, Vasario 16-osios akto signataro, kraštiečio Donato Malinausko puoselėtų vertybių garsinimo bei jubiliejinių renginių.
Paroda veiks iki balandžio 18 d. Kviečiame apsilankyti!
Rasa Selickaitė,
TVB vyr. bibliografė
Komentarai