Balandžio 23-ąją – Pasaulinę knygos ir autorinių teisių dieną prasidėjusi Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė kviečia atkreipti dėmesį į bibliotekų pasiekimus, skatinti visuomenės skaitymą, kūrybiškumą, kalbėti aktualiomis temomis, mažinti kultūrinę, socialinę, informacinę atskirtį, įtraukti bendruomenes į kultūrines bei kūrybines veiklas.
Tiltų bibliotekoje balandžio mėnesį vyksta literatūros paroda „Ona Šimaitė – Vilniaus geto kalinių gelbėtoja“, skirta 130-osioms jos gimimo metinėms paminėti. Parodoje eksponuojamos knygos ir straipsniai, iliustracinė medžiaga apie žymią bibliotekininkę, kuriai visada buvo svarbiausia žmogaus dvasinės vertybės.
Ona Šimaitė gimė 1894 m. sausio 6 d. Akmenėje. Ją auginęs senelis daug bendravo su žydais ir anūkei įskiepijo palankų požiūrį į jų tautą. Pirmoji jos darbovietė buvo Kauno žydų pradžios mokykla. Nuo 1937 m. ji dirbo Abelio Balošerio, vėliau – „Lietuvos vaikų“ draugijos, Vytauto Didžiojo bibliotekose. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui O. Šimaitė jau dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje, kurios rektorius Mykolas Biržiška stengėsi išgelbėti kuo daugiau studentų ir kolegų profesorių. Onai buvo pavesta eiti į getą ieškoti negrąžintų bibliotekai knygų. Tuo prisidengdama, ji globojo ir gelbėjo pasmerktus mirčiai gete uždarytus žydus, teikė jiems paramą, atnešdavo ir išnešdavo laiškus, būtiniausius reikmenis, maistą, rūpinosi nelegaliais pasais, slapstė vaikus. Ją tris kartus suėmė, bet universitetui vis pavykdavo išvaduoti. 1944 m. pavasarį ji priglaudė dešimtmetę mergaitę, o balandžio 28 d., likus keletui dienų iki geto likvidavimo, naciai ją suėmė ir pasmerkė mirti. Universiteto pastangomis, papirkus pareigūnus, ji buvo išsiųsta į koncentracijos stovyklą Dachau, vėliau – į Elzasą Lotaringijoje, kur ją sunkiai sergančią po keturių mėnesių išvadavo. 1953 m. O. Šimaitė išvyko į Izraelį, bet po trijų metų grįžo į Paryžių, palaikė glaudžius ryšius su Lietuva, siųsdavo retas ir draudžiamas knygas, rašė prisiminimus apie lietuvių rašytojus ir kitus žymius žmones. Profesorius Matas Petuchauskas, buvęs geto kalinys, ją pavadino „didžiule europiete“: „Jinai buvo europinės tolerancijos ir tarpusavio tautų supratimo šauklė. Ir ji ne tik apie tai kalbėjo, ji kantriai ir kukliai vykdė savo misiją.“ O. Šimaitė mirė 1970 m. sausio 17 d. ir savo kūną paaukojo medicinos mokslui.
1966 m. už žydų gelbėjimą ji buvo pagerbta Pasaulio tautų teisuolių medaliu. 2002 m. ji buvo apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, 2004 m. Onai Šimaitei atidengta memorialinė lenta ant Vilniaus universiteto sienos, 2019 m. atidengta memorialinė lenta Savičiaus gatvėje Vilniuje, ant namo, kuriame ji gyveno, 2019 m. Onos Šimaitės vardu pavadinta Akmenės miesto biblioteka.
Elena Žilinskienė,
Trakų viešosios bibliotekos
Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė
Komentarai