15-asis tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ spalio 14–31 d. vėl keliavo per Lietuvos miestus ir miestelius. Šiemet prie festivalio prisijungė ir Trakų viešoji biblioteka, norėdama supažindinti lankytojus su nesuvaidintomis ir tikromis istorijomis. Taigi, visus festivalio filmus nemokamai galėjo žiūrėti Trakų viešosios bibliotekos, Aukštadvario, Čižiūnų ir Bijūnų filialų lankytojai.
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai – nekomercinis renginys, kalbantis apie žmogaus teises, politiką, socialinę atsakomybę, tvarumą, supažindinantis visuomenę su aktualijomis, skatinantis sąmoningumą. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su režisieriais, kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vienas pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras.
Festivalis žiūrovams šiemet pasiūlė beveik 50 filmų – nuo dokumentinių įtempto siužeto pasakojimų iki jautrių asmeninių istorijų. Programoje ne mažiau „iškalbingi“ buvo ir trumpametražiai filmai. Tapatybės paieškų, rasizmo, moterų teisių, politikos, asmeninių skaudžių patirčių, gamtos saugojimo, klimato kaitos ir kitomis aktualiomis temomis prabilęs dokumentinių filmų festivalis skverbėsi iki pat sielos gelmių, skatino kritinį mąstymą, empatiją, plėtė pasaulio pažinimo ir suvokimo ribas.
„Nepatogus kinas“ kvietė filmus žiūrėti ne tik pavieniui, įsitaisius priešais kompiuterio ekraną, bet ir su kompanija – specialiai bibliotekų žiūrovams buvo organizuojami keli bendri filmų seansai, po kurių vyko aktualios diskusijos bei pokalbiai su filmų režisieriais, herojais ir kūrybinėmis komandomis.
Spalio 19 d. Aukštadvario bibliotekos lankytojai buvo kviečiami žiūrėti filmą „Dainuojantys vyrai“ (rež. Dylan Williams). Šmaikštus, melancholiškas ir šiltas filmas pasakojo apie Velso miestelio vyrų chorą. Devyniasdešimtmetis režisieriaus tėvas parduoda šeimos namą ir pradeda ruoštis savo laidotuvėms. Gyvenime jam telikęs vienintelis džiaugsmas ir paguoda – kas savaitę vykstančios vyrų choro repeticijos. Šis filmas mums priminė apie meno poveikį – jis gali gydyti, motyvuoti ar sutelkti. Po bendro seanso „Nepatogus kinas“ kvietė virtualiai aptarti meno poveikį sveikatai. Seanse dalyvavę Aukštadvario bendruomenės senjorai liko sužavėti įdomia istorija ir informatyvia diskusija.
Spalio 20 d. Trakų viešojoje bibliotekoje ir Aukštadvario filiale vyko dokumentinio filmo „Iš jūros gelmių“ (rež. Robin Petré) seansas. Tai – labai nepatogus, bet būtinas filmas, nes neretai, žiūrėdami į vandenyje žaidžiančius delfinus ir gracingas gulbes, nematome netoliese esančių naftos tanklaivių. Tuo tarpu laukinė gamta kenčia nuo žmogaus veiklos ir gelbėtojai kasmet susiduria su vis daugiau ir vis žiauresnėmis gyvūnų skausmo formomis. Po bendros filmo peržiūros „Nepatogus kinas“ kvietė virtualiai pasikalbėti apie Baltijos jūros taršą ir gyvūnų apsaugą. Festivalio programos sudarytoja Dovilė Grigaliūnaitė kalbino Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimo instituto mokslo darbuotoją Julių Morkūną. Pašnekovas pasakojo apie savo darbą, šmaikščiai, bet tuo pačiu aiškiai vertė susimąstyti apie kiekvieno iš mūsų poveikį aplinkai bei gyvūnijai.
Spalio 28 d. Trakų viešojoje bibliotekoje kvietėme žiūrėti dokumentinį filmą „Pasienio paukščiai“ (rež. Vytautas Puidokas). Nepaisydami politikos ir sienos tarp Lietuvos ir Kaliningrado, ją nuolatos kerta migruojantys paukščiai, užsukantys į skirtingose sienų pusėse esančias ornitologijos stotis. Pirmąsyk po Sovietų Sąjungos griūties, abiejų šalių ornitologijos stočių darbuotojai pradeda vystyti bendrą projektą. Po peržiūros virtualų pokalbį su režisieriumi palaikė festivalio programos sudarytojas Vladas Rožėnas. Sužinojome daugiau apie ornitologų darbą, Ventės rage bei Rybačyje įsikūrusias ornitologijos stotis, paukščių žymėjimą, Kaliningrado sritį, jos gyventojus bei laisvus ir sienų nevaržomus paukščius. Filme atsispindėjo ir gan sudėtinga pasienio gyventojų politinė realybė.
Spalio 29 d. Trakų viešojoje bibliotekoje susirinkome žiūrėti dokumentinį filmą „Būsiu su tavim“ (rež. Virginija Vareikytė, Maximilien Dejoie). Šiame filme dvi moterys – psichologė ir policijos pareigūnė, imasi sudėtingos misijos – gimtajame Kupiškio miestelyje sumažinti rekordinį savižudybių skaičių. Jos gelbėja vienišiausius savo bendruomenės narius jautrumu ir empatija, malšina krizę ir įrodo, kad savižudybių prevencija gali būti veiksminga. Po peržiūros vyko virtualus pokalbis su režisieriais, kuriuos taip pat kalbino V. Rožėnas. Sužinojome daugiau apie psichologų, policijos pareigūnų bei savanorių prevencinį darbą, siekiant sumažinti savižudybių skaičių. Supratome žmogiškumo, paprasto bendravimo bei empatijos galią.
Džiaugiamės sulaukę pasiūlymo iš organizatorių prisidėti prie šio švietėjiško festivalio. Tokie filmai brandina mus kaip asmenybes ir skatina keistis. Lauksime kitąmet sugrįžtančio festivalio su dar spalvingesne programa ir daug gausesnio būrio žiūrovų. Juk kino menas geba visapusiškai perteikti tikrovę ir ją įprasminti, palikdamas gilių refleksijų šydą.
Akvilė Narbutienė
Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliografė
Komentarai