Trakų viešojoje bibliotekoje spalio 29 – lapkričio 30 d. eksponuojama dailininko Juozapo Kapeliano akvarelės ir grafikos darbų paroda „Tarp dangaus ir žemės“.
Izraelio menininko J. Kapeliano kūrybos darbų paroda, skirta Pasaulio kultūros dienai paminėti.
Maloniai kviečiame apžiūrėti.
JUOZAPAS KAPELIANAS (g. 1936 m. birželio 4 d.) – menininkas, visą gyvenimą tobulinęs ne tik savo kūrybą, bet ir save, yra žmogus, derinantis humoro jausmą ir gilų analitinį protą. Jam, kaip menininkui, pats darbo procesas visada yra atsidavimas, tam tikros dvasinės būsenos pasiekimas, atnešantis meilę ir džiaugsmą, kurie teikia įkvėpimo ir vilties. Juozapas apie tai mums kalba per savo meną.
Šio menininko kūrybinis kelias buvo nulemtas nuo vaikystės, kuri praėjo Baltarusijoje. Meninį išsilavinimą įgijo Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) dailės-pedagoginėje mokykloje, vėliau mokėsi Vitebsko pedagoginio instituto dailės skyriuje. Vitebsko mokyklos įkūrėjų vardai kalba už save – Judelis Penas, jo mokinys Markas Šagalas ir Kazimieras Malevičius. Realizmas, avangardizmas, suprematizmas... Tyrinėdamas tokius skirtingus meninės raiškos požiūrius, dailininkas išsiugdė tam tikrą universalizmą, leidžiantį jam pasirinkti ir pritaikyti bet kurį iš jų, atsižvelgiant į tai, kokį kūrybinį iššūkį sau kelia. Tai tas atvejis, kai tokios skirtingos mokyklos nesiginčija tarpusavyje, kaip kad buvo tarp Šagalo ir Malevičiaus, tačiau jos taikiai sugyvena vieno menininko kūrybinėje raiškoje. Bet ir tai dar nebuvo dailininko studijų pabaiga.
Buvo Minsko teatro ir meno instituto Grafikos fakultetas. Nuo 1961 m. Juozapas pradėjo eksponuoti savo kūrybą asmeninėse ir grupinėse parodose. Jam pavaldūs bet kokie žanrai ir technikos. 1980 m. prasideda naujas jo gyvenimo etapas – Izraelyje. Dirbo grafiku Tel Avivo universiteto Archeologijos institute, dalyvavo kuriant Sa-Nur menininkų kaimą ir kuriant Izraelio profesionalių menininkų draugiją, kurios pirmininku buvo nuo 2003 iki 2008 m.
Jei apžvelgsime bendrą dailininko kūrybinio gyvenimo rezultatą šiandien, jis yra įspūdingas: apipavidalinta daugiau nei 130 knygų, surengta 52 personalinės parodos skirtingose šalyse ir dalyvauta 157 grupinėse parodose. Išleisti 4 jo kūrybą pristatantys albumai. Juozapo Kapeliano kūriniai buvo apdovanoti daugybe diplomų ir prizų, įskaitant tarptautinę Nikolajaus Rericho premiją. Jo paveikslų yra muziejų ir privačiose kolekcijose daugelyje pasaulio šalių.
Stabtelėkime prie dailininko grafikos ir akvarelės darbų, pristatytų parodoje. Juozapo Kapeliano grafikoje linijų aiškumas dera su vidine ekspresyvia išraiška, o autoriaus įforminta mintis praturtina jautrų žiūrovą, susiedama jo vaizduotę su empatija. Technikos gali būti skirtingos: šilkografija, lino raižinys, monotipija, ofortas, tačiau raiškos tikslumas perteikia ne tik formą, bet ir kuria mąslią nuotaiką, kviečiančią žiūrovą meditacijai.
Dėmesinga menininko akis ir jo kūrybinė rega leidžia pasinerti į permatomų peizažų lengvumą, kompozicijų žaismą, už kurio slypi neįtikėtinas įvykių tankis ir įžvalgų horizontas. Keliaujama nuo regimo pasaulio formų, spalvų derinių ir prisiliečiama prie pirmapradžių būties elementų, nusakytų linijų ir spalvų harmonijų deriniais.
N. K. Rerichas kalbėdamas apie kultūrą savo straipsnyje „Šviesos garbinimas“ yra rašęs: kad „jos didįjį medį maitina neribotas pažinimas, pasišventęs darbas, nenuilstantis kūrybiškumas“. Tai visiškai tinka Juozapo Kapeliano kūrybiniam keliui, neįprastai talentingam dailininkui, kurio darbai mums ir visam pasauliui yra taikos, gėrio ir grožio pasiuntiniai iš Izraelio žemės.
Menininkas ne kartą lankėsi Lietuvoje, dalyvavo pleneruose.
Parodos rengėjai: Taikos vėliavos komitetas ir Trakų viešoji biblioteka.
Taikos vėliavos istorija ir prasmė
2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15-oji įteisinta Kultūros diena kaip atmintina diena. Ši diena tampriai surišta su svarbiais pasauliniais dokumentais. Tą dieną 1935 m. Vašingtone dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho Paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu naudojant Taikos vėliavą. Jos simboliu „Taika per kultūrą“ pasirinktas rubino spalvos žiedas, juosiantis tris rubino spalvos skritulius baltame fone. Rericho Paktą palaikė žymūs to meto žmonės – JAV prezidentas F. D. Ruzveltas, Čekoslovakijos prezidentas T. Masarikas, Romos popiežius Pijus XI, mokslininkai, rašytojai R. Rolanas, R. Tagorė, T. Manas, B. Šou, A. Einšteinas, daug kitų visuomenės veikėjų.
Impulsą Taikos vėliavos simbolikai N. Rerichas gavo keliaudamas po pasaulį. Trejybės simbolis randamas įvairių tautų religijose ir kultūrose net nuo neolito laikotarpio. Trijų skritulių, apjuostų ar neapjuostų žiedu, simbolis buvo naudojamas Meksikoje, Japonijoje, senovės Graikijoje, ant senojo Egipto valdovų daiktų, senovės Indijos žynių rūbų, ant keltų monetų, skitų ir slavų papuošalų, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Jis taip pat randamas popiežiaus Pijaus XI herbe, daugelio bažnyčių dekore bei ikonose.
Trejybės simbolika atspindima ir mūsų šalies senojoje tautosakoje, etniniame palikime. Trijų sferų ženklas aiškinimas įvairiai. Štai keletas prasmių: religija, menas ir mokslas kultūros žiede; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate; meilė, džiaugsmas, grožis šviesos žiede; Švenčiausioji Trejybė, šeimos simbolis, dvasinė sveikata, pasaulinis susivienijimas ir panašiai. Taikos Vėliavos simbolis reiškia ir žmogaus paskirtį: mintimis, žodžiais ir veiksmais kurti grožį.
Taikos vėliava reikšminga ir šiandien. Ji buvo iškelta ant aukščiausių planetos viršūnių, Šiaurės ir Pietų ašigalių, keletą kartų pabuvojo kosminėje erdvėje ant orbitinių stočių, jai plevėsuojant vykdomos įvairios kultūrinės akcijos. Taikos vėliava skirta visam pasauliui. Labiausiai šiuo metu ji keliama Amerikos žemynuose, o Europoje – Lietuvoje.
2015 m. rugsėjo 10 d. Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie JT prezidentė dr. Alisija Rodriges, įvertinusi Lietuvos indėlį taikos ir kultūros skleidime, komiteto vardu paskelbė Lietuvą Taikos Respublika ir įteikė LR Seimui Taikos vėliavą, kuri pastoviai išskleista prezidento A.M. Brazausko salėje.
Iškeldami Taikos vėliavą, užtvirtiname aukščiausias vertybes ir įsipareigojame jas saugoti. Taikos vėliava kviečia į ateities kūrybą ir grožį.
Taikos vėliavos komitetas
https://www.facebook.com/taikosveliavoskomitetas
Komentarai