Pratęsdama Valstybės šventės minėjimą, Tiltų filialo bibliotekininkė liepos 8 d. savo skaitytojus pakvietė į susitikimą su žinoma Valkininkų krašto rašytoja Eugenija Strazdiene, kuri pristatė naują knygą „Atmintis“. Tai vienuoliktoji jos knyga, skirta savo tėvų Aleksandros ir Juozapo atminimui. Eugenija apdovanota įvairiais talentais: kuria eiles, rašo knygas, piešia, drožia medžio skulptūras, audžia ir riša juostas, dainuoja Valkininkų moterų ansamblyje „Santaka“ ir bažnyčios chore, dalyvauja Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ ir Varėnos literatų klubo „Jievaras“ veikloje, yra Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos ir Lietuvos kilmingųjų palikuonių bendrijos narė.
Eugenijos knygą pristatė mokytoja Marija Šokaitienė. Knygą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje aprašyta kilmingos bajorų giminės istorija, pasidalinta prisiminimais apie savo tėvus, užrašyti girdėti pasakojimai ir sakmės, yra aprašyti ir įdėti protėvių bajorystės liudijimai – giminės herbai. Antroje dalyje autorė dalijasi Auroros dienoraščio aprašymais nuo vaikystės, jaunystės iki brandžios moters gyvenimo. Trečioje dalyje – naujausia kūryba – nauji eilėraščiai Lietuvos šimtmečiui, Dainavos šaliai, artimiems žmonėms, gamtos ir gyvenimo temomis. Pabaigoje – pamąstymai apie emigraciją, ryšį su Tėvyne, savo šaknimis. Mokytoja sakė, kad Valkininkai didžiuojasi savo krašte turėdami tokią talentingą ir veiklią moterį.
Rašytoja pasidalijo mintimis, kodėl pradėjo domėtis savo protėviais, genealogija, paskaitė ištraukų iš savo naujos knygos. Jai viskas yra įdomu, mažai žinoma giminės istorija žadino norą prisiliesti prie savo šaknų. Sovietmečiu apie bajorišką kilmę buvo nutylima, kalbama tik užuominomis, tai ir žadino smalsumą. Medžiagos knygai ieškojo Lietuvos valstybės istorijos archyve, Dotnuvos ir Šventabrasčio bažnyčių metrikuose. Senuosius dokumentus skaityti yra nelengva, jie surašyti slavų kalbomis, todėl naudojosi specialistų, vertėjų paslaugomis. Už pagalbą rengiant knygą rašytoja dėkinga mokytojams M. Šokaitienei ir Rytui Tamašauskui. Savo kilmės ir gyvenimo aprašymą autorė baigia Lietuvos bajorų sąjungos vado Perlio Vaisietos žodžiais: „...herbo paminėjimas šalia bajoro pavardės – ne pasipūtimo ar tuštybės simbolis. Tai – savotiškas priminimas elgtis garbingai, gyventi atsakingai – taip, kaip įpareigoja mūsų protėvių dvasia. Nuoširdžiai linkiu visiems lietuviams visame pasaulyje domėtis savo šaknimis, savo istorija, nepriklausomai nuo to, ar mūsų gyslomis teka bajoro ar poeto, ar kario, ar valstiečio, ar tiesiog doro piliečio kraujas. Visų mūsų kraujas raudonas, visų mūsų kraujas – Lietuva!“ Kai žmogus žino giminės istoriją, kitaip žiūri ir į Lietuvos istoriją. Lieka ryšys su gyventomis vietomis ir protėviais, kyla pasididžiavimas savo šalies garbinga praeitimi, noras matyti savo valstybę visada laisvą.
Renginio metu lankytojai galėjo susipažinti su kitomis E. Strazdienės knygomis, pasigrožėti tautinėmis juostomis, jos eilėraščius gražiai skaitė moksleivės Kamilė Butkutė ir Žydrūnė Bakšenskaitė. Savo eiles, paskirtas Eugenijai Strazdienei, skaitė ir kaimo poetas Vytautas Vilkišius.
Už puikų renginį dėkojame viešnioms ir rėmėjams – Trakų rajono savivaldybei bei kaimo bendruomenei.
Elena Žilinskienė
Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vyr. bibliotekininkė
Komentarai