Angelų kalvoje sparnus išskleidė Bibliotekininko globos angelas

Angelų kalvoje sparnus išskleidė Bibliotekininko globos angelas

Š. m. rugsėjo 10 d. Trakų pašonėje, ant vaizdingose apylinkėse įsikūrusios Angelų kalvos, dar žinomos kaip Tūkstantmečio ženklų takas, VIII-ojo sakralinės muzikos festivalio „Skamba giesmės Angelų kalvoje“ metu buvo pastatytas ir pašventintas Bibliotekininką globojantis angelas.

Angelų kalva – dvasingumo ir meno sintezė

Angelų kalva – tai 2009 m. plačiai visuomenei pristatyta liaudies pamaldumo praktikos vieta, kurią puošia dabar jau 40 didingų angelų skulptūrų. Angelais įprasminti Lietuvos tūkstantmetį ir Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos 600-ųjų  įkūrimo metinių sukaktį buvo pradinė šio objekto idėja. Čia turėjo apsigyventi 10 angelų – kiekvienam šimtmečiui po vieną, tačiau begalinis sumanytojų noras ir idėja kurti atvirą, dvasingam laisvalaikiui ir maldai skirtą, krikščioniškąsias vertybes puoselėjančią erdvę buvo tokia stipri ir vienijanti, kad jau pirmaisiais metais rezultatas viršijo lūkesčius – kalvą papuošė 18 ąžuolinių skulptūrų.

Angelų skulptūras kūrė garsūs Lietuvos ir užsienio menininkai savo darbais įprasminantys angelų dovanotojų mintis bei angelų nešamas žinias. Santarvė, Gerumas, Pasiaukojimas, Tiesa, Meilė, Džiaugsmas, Sveikata, Gyvybė ar neišvengiama Senatvė – tai tik dalis tų vertybių ar paprastų gyvenimo tiesų, su kuriomis žmogus susiduria, puoselėja, ieško, ir kurias simbolizuoja Angelų kalvos skulptūros. Ši kalva sutelkė ir apjungė vietos žmones, bendruomenes, šeimas, įvairių kolektyvų narius. Savo angelus turi mokytojai, policininkai, kariškiai, specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojai ir kt. Savo angelą nuo šiol turi ir Lietuvos bibliotekininkai.

Pasak šios kalvos iniciatorių, „angelų kalvos kūrėjų veikla įprasmina daugelį tikslų: puoselėja ir populiarina UNESCO saugomą tautinį paveldą – monumentaliosios skulptūrinės plastikos medinę architektūrą, skatina tiek projekto dalyvių, tiek lankytojų pilietinius, tautinius ir krikščioniškus jausmus. <...> Tai, kad Angelų kalva tampa dvasingumo, tikėjimo tiesų atradimo, saviugdos erdve, liudija ne tik angelų skulptūros, bet ir stoginėje 2014 metais įkurdinta Angelų kalvos Marijos skulptūra bei netoliese esantis Betliejaus namelis.“ (Piličiauskaitė-Navickienė, L. Angelų kalva. Vilnius,  2016, p. 7). Šiandien čia lankosi turistai, piligrimai, tautodailės meno gerbėjai, tikintieji, žmonės, ieškantys paguodos ar tiesiog atsipalaidavimo ir ramybės.

Bibliotekininko globos angelas – ne vienerius metus brandinta idėja

Bibliotekininkus sutelkė ir bendram tikslui suvienijo idėjos autorė – Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Banevičienė. Kaip sako pati Danguolė, „idėja pastatyti Bibliotekininką globojantį angelą kilo dar prieš kelis metus, tačiau ji materializavosi tada, kai buvo paruoštas angelo eskizas. Sužavėjo tai, kad jis buvo modernus, tačiau tuo pat metu išlaikė savo angelišką pavidalą. Iškeltas ant ąžuolinio obelisko jis sklando virš kalvos taip lengvai, tarsi tuoj pakiltų. Šį lengvumą jam suteikė pasirinkta struktūra – angelas ažūrinis, pagamintas iš metalo. Savo stilistika jis išsiskiria iš kitų angelų, stogastulpių ir koplytstulpių, kurių dauguma reprezentuoja tradicinę tautodailę ir medžio drožybą. Angelas stovi ant metalinio rutulio, simbolizuojančio Žemę. Sparnuose – du simboliai. Žvaigždė – tai šviesa, tikslo siekimas, kryptingumas. Knyga simbolizuoja pirmapradį žinių ir informacijos šaltinį ir iš to kylančią tiesą. Visą angelo koncepciją išvystė vienas žymiausių Lietuvos tautodailininkų, medžio skulptorius Algimantas Sakalauskas, įgyvendinęs bene daugiausiai angelų dovanotojų idėjų. Angelo figūrą išpildė tautodailininkas, Lietuvos kalvių sąjungos narys, kalvis Ričardas Grekavičius. Lentelėje prie skulptūros įrašyti Vinco Kudirkos žodžiai puikiai iliustruoja šio angelo misiją ir palinkėjimą visiems bibliotekininkams: „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi!“

Bibliotekininko angelas gimė, pirmiausia, iš pasididžiavimo ir pagarbos šiai profesijai. Juk dar III a. pr. m. e. gyvavo Aleksandrijos biblioteka, kuri garsėjo žymiais bibliotekininkais. Joje dirbo Zenodotas, Kalimachas, sudaręs pirmąjį dabartinio katalogavimo modelį, Apolonijus, Eratostenas ir kt. Ši profesija sena ir garbinga, todėl neramu, kad bibliotekininko vardui kyla pavojus išnykti. Bibliotekos tampa žinių ir informacijos centrais, o bibliotekininkai žinių ir inovacijų vadybininkais, informacijos ir komunikacijos srautų valdymo specialistais ar pan., be to, Vilniaus universitete jau nebesiūloma bibliotekininkystės studijų programa. Antra – angelas gimė iš vienybės. Bibliotekininkai yra vieningi ir palaikantys vienas kitą įvairiuose darbuose. Tai įrodo ir tai, kad gana greitai buvo surinkta nemaža pinigų suma, reikalinga angelo statybai. Trečia – angelas gimė iš noro atiduoti duoklę žmonėms, kurie dirba šį darbą. Bibliotekose yra nemažai žmonių dirbančių iš idėjos, atsidavusių savo veiklai, kuri neabejotinai reikalinga visuomenei. Šios aplinkybės ir paskatino įprasminti bibliotekininko vardą ir veiklą.

Su Angelų kalva ir Bibliotekininko angelo koncepcija pirmiausia buvo supažindinti Lietuvos bibliotekininkai, kurie išreiškė didelį susidomėjimą ir palaikymą. Tad lėšų rinkimas, ko gero, buvo lengviausia šio projekto dalis. Lėšos angelui suplaukė iš įvairiausių Lietuvos kampelių, aukojo bibliotekininkai, bibliotekų bendruomenės nariai, pavieniai asmenys, skaitytojai. Iš viso surinkta 4553 eurai, iš kurių 4200 buvo panaudoti skulptūrai, o likusieji bus skirti angelo priežiūrai.“

Angelo dvasinis įprasminimas

Bibliotekininko angelas buvo pašventintas bendromis tikinčiųjų maldomis. Mūsų angelas ne vienišas, kartu su juo į Angelų kalvoje įsikūrė dar trys skulptūros, įprasminusios dėkingumą, motinų, Tėvynės gynėjų ir kariūnų globą. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje buvo laikomos Šv. Mišios už Angelų kalvos skulptūrų dovanotojus ir kūrėjus.

Po Šv. Mišių Angelų kalvoje šventės dalyvius sveikino Angelų kalvos įkūrimo iniciatorės Dominyka Dubauskaitė-Semionovė ir Lolita Piličiauskaitė-Navickienė bei garbės svečias profesorius dr. Libertas Klimka, kuriam įteikta „Angelų kalvos žinios nešėjo“ nominacija. O viena svarbiausių žinių, kurią siekia perduoti Angelų kalvos bendruomenė yra ta, kad šią kalvą galime kurti visi. Savotiška Angelų kalvos bendruomenės dalimi nuo šiol tapo ir Lietuvos bibliotekininkai.

Tad jeigu lankysitės Trakuose ar senosios sostinės apylinkėse, būtinai apsilankykite „Angelų kalvoje“, įsikūrusioje Trakų-Rykantų kelio antrajame kilometre ties posūkiu į Būdos k. Lankydami savo angelą būsite pakylėti, pajusite dvasios ramybę, o gamtos apsuptyje jums atsivers Trakų ežerai, istorinio-kultūrinio paveldo grožis – didinga pilis, Užutrakio dvaras. Stabtelėkite akimirkai ir pasigrožėkite tuo visa savo būtimi.

Informaciją parengė Edita Loiba, Trakų viešosios bibliotekos vyr. metodininkė

Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija
Skaitmeninio raštingumo mokymai
Interaktyvi biblioteka
Vilnijos vartai
Rock and roll bibliotekininkas
Darbo skelbimai
Trakų informacinis centras
Eklasika