Yra daug aiškinimų, kaip atsirado advento vainiko tradicija ir kodėl ji per pusantro šimto metų išplito po visą pasaulį. Kai kas mano, kad advento vainikas – tai senovės pagonių ritualo, kuris buvo švenčiamas gruodžio mėnesį, tęsinys. Gyventojai rinkdavo eglišakių viršūnėles ir uždegdavo kaip pavasario sugrįžimo, vilties, šviesos pergalės prieš žiemos tamsą ženklą. Vėliau buvau laukiama ne saulės, o Jėzaus gimimo.
Advento vainikas yra apskritimo formos. Apskritimas nuo senų laikų yra amžinumo ir vienybės ženklas, taip pat reiškiantis niekada negęstančią saulę ir jos metinį ciklą. Tokia forma išreiškia Kristaus paslaptį. Kaip ir žiedas, taip ir vainikas yra ištikimybės, Dievo ištikimybės pažadams ženklas. Dėl šios reikšmės advento vainikas turi išlaikyti savo apskritimo formą ir netapti kokia nors gėlių su keturiomis žvakėmis kompozicija. Advento vainikas skelbia, kad Kūdikėlis, kurio laukiama, yra karalius, savo šviesa nugalintis tamsą. Visada žaliuojančios eglės arba pušies šakos, kuriomis vainikas puošiamas, išreiškia viltį ir nesibaigiantį amžiną gyvenimą. Žalios šakos taip pat primena iškilmingą Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, kur jį žmonės sutiko su žaliuojančiomis šakomis rankose kaip Karalių ir Išganytoją.
Su Onuškio Donato Malinausko gimnazijos 1–3 klasės mokiniais turėjome nuotolinį renginį „Adventinis vainikas“, kurio metu aptarėme jo reikšmę ir svarbą šiuolaikiniame gyvenime. Taip pat gaminome adventinius vainikus, kurie atkeliavo saugiu būdu į biblioteką ir ją papuošė Kalėdų laukimu. Vaikučiams iš bibliotekos iškeliavo gerų darbų sąrašas ir saldus adventinis kalendorius. Nuo gruodžio pirmosios mažieji stengsis kiekvieną dieną atlikti po gerą darbą, padedant tėveliams ir mokytojams, o atlikę galės pasimėgauti saldėsiu iš adventinio kalendoriaus.
Dėkoju visiems vaikams už nuostabius darbelius, o mokytojoms Vidai ir Linai už bendradarbiavimą. Smagu, kad išmaniųjų technologijų dėka pavyksta suorganizuoti renginį, tačiau niekas nepakeis gyvo renginio, susitikimo nuotaikos, malonaus jaudulio ir šurmuliuko žmonėms renkantis į biblioteką, nuoširdžių padėkų ir šypsenų renginiui pasibaigus. Būtent tokios akimirkos yra didžiausias džiaugsmas ir visa širdimi tikiu, kad ateityje jos dar mūsų laukia.
Gražių ir jaukių artėjančių švenčių!
Inga Gackienė
Trakų viešosios bibliotekos Onuškio filialo vyr. bibliotekininkė
Komentarai