Lentvario geležinkelio stotį galima laikyti miesto pradžia. 1862 m. nutiesus geležinkelį nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos, Lentvaryje (tuo metu vadintame Landvarovu) buvo pastatyta ir aukščiausios klasės geležinkelio stotis. Ankstyviausiame stoties plane matomi keleivių rūmai, vandens bokštas, siurblinė, garvežių depas, vagonų angaras, tarnautojų namas ir kitos patalpos. Keleiviai vaišinosi dideliu asortimentu pasižymėjusiame stoties bufete. Vėliau stoties teritorijoje atsirado gaisrinės sandėlis ir net cerkvė. Traukinių judėjimo saugumą užtikrino ne tik medinės tvoros, bet ir centrinė signalizacijos ir blokavimo sistema, kurią prižiūrėjo specialus darbuotojas. Nutiesus geležinkelį miestas ėmė augti ir plėstis, čia kūrėsi geležinkelio darbininkai ir konduktoriai, ir pirmoji gatvė gavo Konduktorių gatvės pavadinimą. Grafo J. Tiškevičiaus rūpesčiu buvo pastatytas vielos ir vinių fabrikas, atsirado kitų gamyklėlių. Sunkiu istoriniu laiku per Lentvarį į Sibiro tremtį buvo vežami žmonės. Lentvario geležinkelio stotį iki šiol gaubia gražios romantiškos legendos ir prisimenami išsaugoti įdomūs faktai. Be tiesioginės paskirties stotis tapo ir kultūrine, menine, edukacine miesto erdve.