Grafai Tiškevičiai

Tiškevičiai – rusėnų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė, iškilusi XVI amžiaus antrojoje pusėje. Didžiausią politinę galią giminė įgavo XVII a., turtinę – XIX a., kai tapo turtingiausiais Lietuvos žemvaldžiais. Lentvario dvaras ir apylinkės priklausė Tiškevičiams nuo 1850 iki 1939 metų. XIX a. 6 dešimtmetyje. dvarą įsigijo vienas turtingiausių Lietuvos žemvaldžių grafas Juozapas Tiškevičius (1830–1891 m.). Jis įsirengė rezidenciją su parku, pastatais žirgų auginimui. Dalį kapitalo Juozapas Tiškevičius investavo į pramonę ir prekybą, Lentvaryje pastatė vielos ir vinių fabriką. 1892 m. dvarą paveldėjo jo sūnus Vladislovas Tiškevičius (1865–1936), teisininkas, gydytojas odontologas, visuomenės veikėjas, kolekcininkas, aktyviai dalyvavęs visuomeniniame ir politiniame gyvenime. 1899 m. V. Tiškevičius Lentvario dvarą perstatė, praplėtė parką, įrengė teniso kortus.1897–1926 m. buvo pagrindinis Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios fundatorius. 1920–1939 m. Lentvaris priklausė Lenkijos valdomam Vilniaus kraštui. Bijodami karo veiksmų atsinaujinimo Lenkijos – Lietuvos pasienyje, Tiškevičiai neskyrė daug lėšų rezidencijos atnaujinimui, rūmai buvo užkonservuoti. Mirus V. Tiškevičiui, paskutiniuoju Lentvario dvaro savininku tapo jo sūnus Steponas Eugenijus Marija Tiškevičius (1897–1976), kuris dvarą valdė ir gyveno jame iki 1939 m.