Dailininkas Romas Žmuidzinavičius gimė 1952 m. Varėnoje. Yra tolimas garsaus dailininko Antano Žmuidzinavičiaus giminaitis. Jo vasaros prabėgo etnografiniame Žiūrų kaime. Kaip sako pats dailininkas, ant šaltavandenės Ūlos kranto, klausant autentiškos dzūkų šnektos, dainų ir giesmių, besižavint gelsvais pieskynėliais, žalsvomis samanomis, grybų kepurėmis, įvairiaspalviais audimų rietimais, kuparais, išpuoselėtais dzūkų darželiais. Iš čia, matyt, yra tas spalvingumas paveiksluose, sodrūs potėpiai, tas tikrasis gyvenimo prasmių ieškojimas. Pirmuosius piešinius pradėjo piešti būdamas apie devynerių metų amžiaus. 1966 m. įstojo į tuometinę Vilniaus I. Černiachovskio dailės mokyklą. Vėliau studijavo Maskvos Nadeždos Krupskajos dailės universitete, kur jam dėstė tokie profesoriai kaip Augustinas Savickas ir Sofija Veiverytė. Būdamas dar visai jaunas dalyvavo ekspedicijose Igarkoje, kur nutapė 25 paveikslus Igarkos kultūros namų galerijai ir paliko 500 kv. m. sieninės tapybos. Dirbo restauratoriumi, restauravo Šv. Jonų bažnyčią, Verkių dvarą, Klaipėdos konservatoriją. Originalius R. Žmuidzinavičiaus peizažus ir sostinės ar Trakų Vokės motyvus galima pavadinti netradicine mistifikuota tapyba. Jie išsiskiria spalvų intensyvumu, sodriais potėpiais, kurie iškyla iš paveikslo plokštumos. Nuo 1978 m. rengia parodas. Nuo 2005 m. kartu su dailininku Ojaru Mašidlausku bei kt. menininkais – tarptautinius ir respublikinius dailininkų plenerus bei mielai sutinka dalyvauti ir kt. dailininkų ar organizacijų vykdomuose pleneruose. Autorius naudoja daugiasluoksnę savitą individualią techniką. Pasikartojantys simboliai – angelas, rūpintojėlis, senamiestis, medžiai. Romo Žmuidzinavičiaus darbų yra įsigiję kolekcionieriai iš Vokietijos, Belgijos, Švedijos, Vengrijos, Lenkijos, JAV ir kt. 2015 m. tapytojui suteiktas meno kūrėjo statusas