Lentvario parką galima vadinti parkų šedevru. Parką grafo V. Tiškevičiaus iniciatyva drauge su sūnumi Renė planavo garsus prancūzų botanikas, dendrologas ir talentingas kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė, sukūręs daugiau nei šimtą parkų įvairiose pasaulio šalyse. Šis parkas – tai tarsi paveikslas kraštovaizdyje. Jame kalnuotas, uolėtas peizažas turi skirtingą spalvų paletę įvairiais metų laikais, jame žaidžia šviesa ir šešėliai, kompozicija turi ritmą, o medžiagos faktūrą. Tai melancholinis, meditacijai palankus parkas, kartais vadinamas žemės rojaus parku. Šiame 21 ha ploto parke auga apie 60 medžių ir krūmų rūšių. Be vietinių eglių, pušų, liepų, ąžuolų ir kitų čia yra ir 22 introdukuotos: melsvosios pocūgės, maumedžiai, riešutmedžiai, sidabriniai klevai, karpotieji beržai ir kt. Parką puošia upelis ir tvenkiniai, viadukas, dirbtinės uolos ir olos, sunkiai atskiriamos nuo natūralių. Vingiuoti takai ir akmeniniai laiptai veda į apžvalgos aikšteles ir prie nuostabių kaskadų. Yra išlikę pjedestalai, ant kurių, manoma, stovėjo T. Kosciuškos biustas, Adomo ir Ievos statulos.