Šiemet artėjant adventui daugelis susirūpino senųjų tradicijų išsaugojimu ir jų perdavimu ateities kartoms. Viena iš šių tradicijų yra poezija, kuri neatsiejama nuo kasdienybės, švenčių ir kultūros. Su menininke, poete Aldona Vaitkevičiūte ir Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos 7–10 kl. mokiniais bei jų lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Daukševičiene kalbėjomės apie tai, kaip šiuolaikiniai žmonės išlaiko ryšį su senosiomis advento tradicijomis ir kaip jos atsispindi poetės kūryboje.
Aldona Vaitkevičiūtė – poetė, kuri savo kūryboje gilinasi į lietuvių tautos istoriją, papročius ir tradicijas. Adventas jai yra ne tik laikotarpis prieš šv. Kalėdas, bet ir proga susimąstyti apie vidinį atsinaujinimą, tikėjimą ir šeimos ryšius. Menininkė pasakoja, kad adventas buvo puiki proga susitelkti ir įvertinti praėjusius metus, peržvelgti savo gyvenimo ritmą ir mintis. „Tuo laikotarpiu žmonės daugiau skirdavo laiko susikaupimui, dalijimuisi, o šiandienos skubėjimo sūkuryje vis sunkiau išlaikyti tas akimirkas“, – sako A. Vaitkevičiūtė.
Adventas yra laikotarpis, kai žmonės ruošiasi šventėms, tačiau tai taip pat yra ir laukimo, tylos, apmąstymų metas. Tradicijos, tokios kaip advento vainiko pynimas, žvakelių uždegimo bendruomeniame rate papročiai suteikia jaukumo, paslaptingumo ir palaipsniškumo, laukiant šventės. Aldona Vaitkevičiūtė pabrėžia, kad advento vainikas su keturiomis žvakėmis yra simbolinis laiko skaičiavimas, o degant žvakėms, žmogus ne tik laukia Kalėdų, bet ir gilina savo vidinį ryšį su Dievu, šeima ir aplinka.
„Adventas – tai ir laukimo, ir ruošimosi metas. Jo metu svarbu ne tik materialus pasiruošimas, bet ir dvasinis, – sako poetė. – Pirmąją žvakę įžiebiame tam, kad prisimintume ateinantį gėrį, antroji skirta susitaikymui, trečioji – šviesai, o ketvirtoji skirta tam, kad pasitiktume Tą, kuris atneša viltį.“
Poeziją viešnia įvardijo kaip mūsų gyvenimo liudijimą, mūsų pačių adventą: „Kiekvienas eilėraštis yra kaip žvakė, kuri apšviečia mūsų vidinį pasaulį. Tai – irgi šviesa, kuri padeda surasti kelią į save, savo šaknis, savo istoriją“. Simboliškai, kad renginio metu vaikai gaminosi snaiges, žiemos dekoracijas, kurios papuošė vainiką.
Susitikimas su Aldona Vaitkevičiūte buvo ypatinga galimybė prisiminti senąsias advento tradicijas, kurios yra tarsi tiltas tarp praeities ir dabarties. Poetė priminė, kad laikotarpis prieš šv. Kalėdas turi būti laikomas ne tik šventiniu šurmuliu, bet ir proga sustoti, apmąstyti, rasti ramybę ir apšviesti savo sielą, kaip šviesa, sklindanti iš advento žvakių.
Agnieška Uscilienė,
Trakų viešosios bibliotekos Senųjų Trakų padalinio vyr. bibliotekininkė
Komentarai