Kaip be žodžių ar garsų, per ribotą laiką suvaidinti Dalią Grybauskaitę, picą, prekybos centrą „Akropolis“ ar mėlyną spalvą? O kaip suvaidinti viską taip, jog publika galėtų kuo lengviau tai atspėti? Į šiuos klausimus jums galėtų atsakyti aktyvus Trakų krašto jaunimas, kuris tris savaites Trakų viešojoje bibliotekoje būrėsi į šaradų vakarus. 11–18 metų jaunuoliams teko nelengvos užduotys: reikėjo suvaidinti lietuvių liaudies posakius, patarles, filmų pavadinimus, įžymius žmones, keistas bei retas profesijas, spalvas, maisto patiekalus ar netgi tokius žodžius, kaip „nebeprisikiškiakopūsteliaudamas“.
Pantomima (gr. pantomimos – viską mėgdžiojantis) – vaidinimas be žodžių, pagrįstas plastiniais judesiais, gestais, kūno išraiškos ir veido raumenų judesiais. Šiomis priemonėmis atskleidžiami vidiniai išgyvenimai, jausmai, būsenos, vidinis personažo gyvenimas. Pantomimos etiudai gali būti atliekami įvairiose erdvėse, jas gali atlikti bet koks skaičius atlikėjų, būtent tai yra esminis šaradų žaidimo principas, kurio tikslas – atspėti pantomimą, t.y. be žodžių ir garsų vaizduojamą žodį. Pirmiausia žaidėjai susitaria, ką spėlios (pvz. kokį nors žodį, filmo pavadinimą, frazę). Kai atspėjama, spėjikas gauna tašką ir toliau rodo savo šaradą.
Džiugina tai, jog niekas nepasirodė neįveikiama – net ir su sunkiausiomis užduotimis buvo susidorota pasitelkiant vis kūrybingesnius metodus bei kryptingus aplinkkelius. Jaunuoliai vaidino, kaip tik mokėjo, meistriškai gebėdavo perteikti idėjas ir, svarbiausia, – daug juokėsi bei gerai praleido laiką! Be viso šito, svarbu paminėti ir tai, kad šarados – toli gražu nėra tik linksmas, įdomus, interaktyvus ir judrus žaidimas – tai lavinamoji neverbalinės komunikacijos, improvizacijos bei kūrybinių įgūdžių priemonė, padedanti suformuoti komandą, lavinti plastiką, įveikti scenos baimę ar pasitikėjimo savimi stygių. Būtent dėl šių priežasčių šaradų popietės ar vakarai tikrai dar sugrįš į mūsų bibliotekos renginių kalendorių. Sekite naujienas!!!
Komentarai