Trakų viešoji biblioteka tęsia parodų ciklą „Prasmė ir grožis Trakų krašto bibliotekų fonduose“, kurio metu skaitytojai supažindinami su retomis kraštiečių asmeninėse bibliotekose bei Trakų viešosios bibliotekos ir filialų fonduose esančiomis knygomis.
Pirmoje ciklo parodoje, skirtoje M. Mažvydo „Katekizmo“ 470-osiomis metinėms bei žymaus bibliotekininko, knygotyrininko prof. L. Vladimirovo 105-osioms gimimo metinėms, pristatomos dvi retos knygos iš trakiečio, socialinių mokslų dr. Zigmundo Ramanausko asmeninės bibliotekos. Šios knygos buvo išleistos 400-osioms „Katekizmo“ minėjimo metinėms. Pirmoji – Valstybinės enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidyklos Kaune, „Varpo“ spaustuvėje 1947 m. išspausdinta „Senoji lietuviška knyga, kurią išleido Lietuvos TSR mokslų akademijos Lietuvių literatūros institutas (tiražas 3200 egz., 340 psl.). Tai vienas pirmųjų, išsamiau „Katekizmą“ nušviečiančių, lietuvių mokslininkų tiriamųjų darbų rinkinys, kurio įžangoje atsakingas redaktorius V. Mykolaitis (Putinas) rašo, kad pirmoji knyga ligi šiol „..beveik visiškai nebuvo vertinta <... > ir turi tikslą nušviesti pirmąją lietuvišką knygą <...> istoriniu, literatūriniu, pedagoginiu, folkloriniu, teisiniu, poligrafiniu požiūriu...“. Knygoje pateikiami įvairių sričių mokslininkų – K. Korsako, P. Pakarklio, K. J. Senkaus, J. Laužiko, P. Galaunės, M. Ročkos ir kt. tyrinėjimai „Katekizmo“ tematika.
Kad ir prieš 70 metų išleista, bet ir šiandien ši knyga įdomi paskaityti, pateikia daug įdomių faktų, papildyta aiškinamuoju M. Mažvydo vartotų skolinių ir XVI a. Mažojoje Lietuvoje naudotų žodžių žodynėliu, na, o viename iš puslapių – Z. Slaviūno „Liaudies papročiai ir mitiniai įvaizdžiai Mažvydo raštuose“, remiantis rubrika „Mažvydo laiškuose pasižvalgius“, štai kas rašoma apie margutį: „...M. Mažvydas yra seniausias šio papročio šaltinis, senesnis net už vokiečių šaltinį, kur seniausia data apie velykaitį yra žinoma iš 1553 m. Tuo tarpu Mažvydas jį mini 4 metais anksčiau (1549 m.)“. Vartydamas šią knygą mintimis keliauji į pokarį, o vėliau ir į M. Mažvydo laikus, kurie pateikiami jau bręstančio sovietinio ateizmo epochoje, bet dauguma knygos puslapių mąslų skaitytoją ir anuomet galėjo palaikyti moraline – krikščioniška dvasia.
Antroji knygelė – V. Mykolaičio „Pirmoji lietuviška knyga“, išleista 1948 m. Valstybinės grožinės literatūros leidyklos 10 tūkst. tiražu. Tai glausta, 41 psl. studija apie „Katekizmo“ pasirodymo istorines aplinkybes, apžvelgiama kultūrinė-socialinė-religinė aplinka, literatūrinė-filologinė tematika ir kt., ir nors ji „atrodo, buvo skirta pirmiausia Didžiajai Lietuvai, vadinasi, protestantizmui propaguoti katalikuose, tačiau poleminio elemento ir propagandinio aštrumo joje nedaug terandame“.
Nors minėtų knygelių parašymo galimybės buvo ribotos, įspraustos į stalinizmo ir besiformuojančios sovietinės nomenklatūros rėmus, tačiau junti meilę ir pagarbą pirmai lietuviškai knygai, autoriui ir epochai, iš kurios glūdumų ir puslapių į mus ir šiandien kreipiasi jos sumanytojas – „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit...“.
TVB pristatytoje ekspozicijoje „Katekizmas“ atsispindi 400-425-450 metų jubiliejų kontekste. Įdomu tai, kad prieš 60 metų originalas, prof. Levo Vladimirovo pastangų dėka grįžo į Lietuvą. Belieka pridurti, kad 450-ųjų „Katekizmo“ metinių minėjimo renginiuose aktyviai dalyvavo Trakų rajono bibliotekos. Tuo tikslu išleistas plakatas „Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejaus renginiai 1996–1997 m.“ pateko į respublikinį „Pirmosios lietuviškos knygos sukaktis: dokumentai, bibliografija, kronika“ (sudarytojas-redaktorius Domas Kaunas, Vilnius, 1997 m.) leidinį.
Nuoširdžiai dėkojame jau atsiliepusiems į kvietimą trakiečiams – Z. Ramanauskui ir R. Tinfavičiui – eksponuoti retas knygas Trakų viešosios bibliotekos parodų cikle. Romėnai sakydavo – habent sua fata libelli – knygelės turi savo likimą... Laimingo sutapimo dėka pirmoji ciklo dalis gražiai persipynė neįtikėtinais sutapimais, kurie sujungė minėtinas datas, žmones ir knygas su „Katekizmu“, prof. L. Vladimirovu, dr. Z. Ramanausku ir Trakų viešąja biblioteka. Bet apie tai plačiau galėsite sužinoti jau kitame straipsnyje ir bibliotekos tinklalapyje greitai pasirodysiančioje virtualioje parodoje.
Rasa Selickaitė,
Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliografė
Komentarai