Saulėtą birželio rytą, kai kaimo aikštė mirgėjo įvairiaspalvėmis gėlėmis, į Paluknio biblioteką atkeliavo „Medeinos“ gimnazijos ikimokyklinės grupės vaikai. Mažoje, bet jaukioje bibliotekoje vyko ypatingas renginys – Tėvo dienos minėjimas. Bibliotekininkė Danutė jau kelias savaites ruošėsi šiai šventei. Ji norėjo, kad tai būtų diena, kurią įsimintų jaunieji lankytojai.
Renginys prasidėjo nuo bibliotekininkės Danutės pasakojimo apie tėvų vaidmenį vaikų gyvenime, moteris prisiminė savo tėtį, kuris visada ją skatino skaityti ir siekti svajonių. Jos žodžiai buvo šilti ir nuoširdūs, ne vienas mažasis klausytojas veržėsi papasakoti apie savo tėvelį – koks jis, ką jis dirba ir kt. Šį kartą buvo nuspręsta pakalbėti apie tėvų darbą ir profesijas. Vaikų požiūris į pasaulį yra unikalus ir kupinas nuostabos. Jie mato dalykus, kurių suaugusieji dažnai nepastebi, ir geba paprastai bei nuoširdžiai apibūdinti net sudėtingiausius dalykus. Štai kaip keletas mažųjų pasakoja.
„Aš esu Emilė, man 5-eri, ir mano tėtis dirba su kompiuteriu. Nors aš ne visai suprantu, ką jis daro, man tai atrodo labai svarbu ir įdomu. Kai tėtis dirba, jis sėdi prie didelio stalo savo kambaryje, kuris pilnas ekranų, klaviatūrų ir įvairių laidų. Kartais jis atrodo lyg burtininkas, kuris spaudinėja mygtukus ir stebuklingai valdo kompiuterį. Aš dažnai klausiu jo, ką jis daro, ir tėtis man visada kantriai paaiškina. Jis sako, kad rašo kodą, kuris padeda kompiuteriams žinoti, ką daryti. Tėtis man parodė, kaip atrodo kodas. Tai – daugybė raidžių ir skaičių, kurie primena slaptą kalbą. Man tai atrodo lyg labai sudėtingas žaidimas, kur kiekvienas žingsnis turi būti tikslus.“
„Tėtis taiso mašinas, – pasakoja 7-erių Adas. Berniukas didžiuojasi savo tėčiu, kuris yra automobilių mechanikas. Jos pasakojime tėvelis yra tas, kuris „sugedusioms mašinoms duoda naujas širdis“. – Kai mašina „suserga“, tėtis ją pataiso, kad ji vėl galėtų važiuoti. Kartais jis man leidžia padėti, kai reikia prisukti kokį varžtelį.“
7-metė Milda su pasididžiavimu pasakoja, kad jos tėtis dirba su dideliais kompiuteriais biure: „Jis labai protingas ir visada žino, ką daryti, kai kompiuteriai neveikia. Kartais jis man parodo savo darbo vietą, kur gausu įvairiausių laidų ir ekranų.“
6-metis Arnas džiaugiasi galėdamas papasakoti apie savo tėvelį, kuris yra statybininkas: „Tėtis stato namus iš plytų ir cemento. Jis turi daug didelių įrankių ir visada grįžta namo labai purvinas. Bet man patinka, kai jis parneša namo naujų įrankių man pažaisti.“
7-metis Ignas, kurio tėtis yra plytelių klojėjas, taip apibūdina jo profesiją: „Nors daug kas galvoja, kad tai – paprastas darbas, aš žinau, kad mano tėtis yra tikras menininkas! Kai tėtis grįžta namo iš darbo, jis dažnai būna šiek tiek purvinas, bet visada su šypsena veide. Tėtis man sako, kad kiekviena plytelė yra lyg mažas meno kūrinys ir kai jas visas sudeda kartu, atsiranda nuostabus paveikslas ant sienos ar grindų. Tėtis dirba su didelėmis plytelėmis ir klijais. Jis visada labai atsargiai išmatuoja ir nupjauna plyteles, kad jos tobulai tiktų į savo vietas. Aš stebiu, kaip jis dirba, ir kartais man leidžia laikyti įrankius ar net patepti klijais plyteles. Jis sako, kad aš jau dabar esu jo mažasis pagalbininkas.“
Vaikų pasakojimai apie savo tėčių darbus yra ne tik mieli, bet ir atskleidžia mažųjų požiūrį į tėčių profesijas ir pasaulio suvokimą. Kiekvienas tėtis yra didvyris savo vaiko akyse, nesvarbu, kokios profesijos jis bebūtų. O kad parodytų, kad visų vaikučių tėvų dirbami darbai yra svarbūs, bibliotekininkė Danutė dar paskaitė vaikams knygą „Viskas apie profesijas“, pabrėždama, kad kiekviena profesija yra gerbiama ir reikalinga. Tai mums visiems primena, kad svarbiausia yra meilė, pagarba ir laikas, praleistas kartu.
Po pokalbio vaikai nekantriai norėjo parodyti, kaip įvykdė prieš renginį gautą užduotį. Jiems reikėjo nuspalvinti piešinį optinės grafikos būdu. Jų darbeliai buvo įspūdingi, matėsi, kaip jie stengėsi kuo lygiau išvedžioti linijas, paryškinti objektą.
Tėvo dienos minėjimas bibliotekoje baigėsi, tačiau šilti prisiminimai ir jaukumo jausmas išliks ilgam, o biblioteka pasipuoš vaikų piešinių darbeliais.
Danutė Nekulsian,
Trakų viešosios bibliotekos Paluknio padalinio
vyr. bibliotekininkė
Komentarai