Jei paklaustumėte, kaip gimsta poezija, vargu, ar atsakyčiau.
Ji tiesiog ateina.
Niekad garsiai nešaukiama ji kartais aplanko, kaip sena draugė apniukusią rudens dieną.
Nors nelaukta, visad priimama svetingai.
Kšištofas Kšivecas
Spalio 3 d. Rūdiškių bibliotekoje įvyko menininkės Virginijos Druskytės tapybos darbų parodos „Paribiai“ atidarymas ir poeto Kšištofo Kšiveco poezijos skaitymai. Savo eilėraščius – aštrius ir neaštrius – skaitė pats poetas, o Virginija Druskytė – rūdiškietė kūrėja savo parodą skyrė šviesiam mamos atminimui.
Kšištofas Kšivecas – „Literatūrinių slinkčių“ autorius apie save sakantis taip: „Esu Kšištofas. Iš lenkų Krzysztof, iš lotynų Christophorus, iš graikų Χριστόφορος. Verčiu, redaguoju, rašau, konstruoju, skaitau, dekonstruoju, tranzuoju, vairuoju, kopiu į kalnus, leidžiuosi nuo kalnų (gyvenime svarbu mokėti nusileisti). Nors veikiau tai per mane rašo, konstruoja ir visaip kaip veikia, kartais kelia nuobodulį, o kartais taip liečia, kad suskausta. Rašau, kai baisiai parūpsta, kai užeina pinčiukiškas šėlas, kai tai, ką pastebiu, taip gražu, jog būtų nuodėmė to neužrašyti.“
Renginį pavadinome „Dar širdyje ne sutema“ ir skyrėme Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai. Tačiau nudžiugome svečiuose sulaukę įvairaus amžiaus publikos. Ir nenuostabu – juk visi jau esame daugiau ar mažiau pagyvenę šiame pasaulyje.
Po tokių susitikimų meno norisi vis daugiau, todėl kviečiame aplankyti pirmąją jaunosios menininkės parodą, džiaugdamiesi, kad debiutui ji pasirinko Rūdiškių bibilioteką.
Loreta Masienė,
Trakų viešosios bibliotekos Rūdiškių padalinio vyr. bibliotekininkė
Komentarai