Ankstyvas rytmetis bibliotekoje trumpam tapo ne tik meno galerija, bet ir tikrų menininkų dirbtuve. Susitikimas su rašytoju, knygų iliustruotoju, dailininku Mariumi Jonučiu prabėgo smagiai, jaukiai, tik truputėlį per greitai....
Marius Jonutis gimė 1965 m. vasario 10 d. Vilniuje. 1991 m. baigė Vilniaus dailės akademiją (grafiką). Nuo 1989 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje ir kitur); surengė apie 50 parodų su Nomeda Marčėnaite (Hamburge, 1994; Kopenhagoje, 1999–2001; Vilniuje, 1990–2010; Panevėžyje, 2009; vienas – daugiau kaip 30 parodų.
Marius Jonutis kuria skulptūras (Urna ir Medis, 2004), dažytus medžio reljefus (Tu esi čia, 2001; Langas, 2002), tapybos (Šeima, 2005), grafikos (tarptautinio folkloro festivalio Baltica‑93 plakatas) kūrinius, iliustruoja knygas (V. V. Landsbergio „Rudnosiuko istorijos“, 2004; „Obuolių pasakos“; „Žuveliukas“, 2005 ir „Suvaikėjusios pjesės“, 2019; M. Martinaičio „Seno smuikininko dainelės“, „Drakonas ir upė“, 2010; „Karalaitė ant stiklo kalno: dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“, 2018). Kūriniams būdingas dekoratyvumas, ryškus koloritas, savita spalvinių dėmių, formų ir ornamentų ritmika. Parašė knygas „Mėlyna Žalia“ (2008), „Kirminas paukštis. Tavo pirmoji knyga apie skraidymo meną“ (2009, už ją 2012 m. dailininkas įtrauktas į IBBY garbės sąrašą), „Slibinas Jurgis ir kitos istorijos“ (2010). Taip pat savo parašytą knygą „Kaimo pasaka“ su gražiu palinkėjimu ir autografu susitikimo metu autorius padovanojo Aukštadvario m/d „Gandriukas“ 4 kl. mokiniams. Prie visų sukurtų gražių darbų menininkas sukūrė scenografijas (Aukso obelėlė, Vyno šulinėlis, 2011;Vilniaus teatre – Lėlė), apipavidalino interjerą.
Autorius yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, turi oficialų meno kūrėjo statusą, kurį suteikia LR kultūros ministerija. Marius Jonutis dalyvauja parodose užsienyje ir yra žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir svetur.
Aukštadvario m/d „Gandriukas“ 4 kl. mokiniai vakar į savo „lagaminėlius“ įsidėjo „šūsnį“ naujų žinių, atradimų, o svarbiausia – emocijų, kurios matėsi Jų veiduose ir žibančiose akyse.
Komentarai