Rugsėjo 14 d. 18 val. kviečiame į knygos „Neparašyta knyga“ pristatymą ir susitikimą su autorėmis – geštalto terapeute Daiva Žukauskiene ir mitybos specialiste Olga Pakalniškiene.
Daiva Žukauskienė – sertifikuota geštalto terapeutė, trenerė ir lektorė. Dirba individualiai ir veda terapines grupes. Domisi ir užsiima biblioterapija, ją derina su geštalto terapija. Yra sukūrusi keletą autorinių programų, skirtų vaikų ankstyvajam kalbiniam ugdymui, emociniam intelektui lavinti ir moterų saviugdai. Studijuoja logoterapiją – terapiją apie gyvenimo vertybes, tikslus ir prasmę.
Olga Pakalniškienė – rašytoja, mitybos specialistė, pirmųjų Lietuvoje ketogeninės mitybos mokymų autorė, sveikos gyvensenos seminarų, renginių, mokymų kuratorė ir lektorė. Savo tinklaraštyje „Būk kietas su keto“ dalijasi įžvalgomis apie mitybą, sveikatinimą, pagrindines šiuolaikinio žmogaus savijautos problemas ir gyvenimo kokybės gerinimo būdus.
Judviejų kūrinys „Neparašyta knyga“ – tai daugelio moterų išpažintis, sudėta į vienos moters lūpas. Moters, kuri yra tokia kaip tu: dvejojanti dėl savo vietos po saule, kenčianti, abejojanti, siekianti pokyčių ir, svarbiausia, meilės. Moters, kuri savyje talpina visą moterų giminės istoriją. Ši knyga – tai lyg dienoraštis, fiksuojantis asmenybės pokyčius, keistas traumų nulemtas emocines ir fizines būsenas.
Žydrė Dargužytė-Černiauskė, neuroedukatorė, geštalto psichoterapijos praktikė:
Daivos Žukauskienės ir Olgos Pakalniškienės knyga „Neparašyta knyga“ neabejotinai puikuosis tarp geriausių lietuvių autorių psichoterapinių-psichologinių knygų. Joje itin drąsiai, sakytume, be „nuskausminamųjų“ apjungtos ir literatūrinės, ir psichologinės plotmės – asmenybės susidvejinimas (kai trauma tarsi „perskelia“ žmogų į keletą asmenybių – griežtą ir stiprią Saliutę bei aukštu libido, patrauklumu, empatija ir grožiu apdovanotą Ievą); dvigubų standartų pasaulis (knygos herojė miega su emociškai šaltu Gabrieliumi, bet jaučia nenumaldomą priklausomybę elektroniniam susirašinėjimui ir nuotoliniam flirtui su Tomu – žmogumi iš internetinės erdvės); valgymo sutrikimai, gyvenimo prasmės paieškos, asmeninės ir grupinės psichoterapijos lankymas.
Skaitytojas taip subtiliai vedamas už rankos – kyla jausmas, kad atidus skaitančiojo buvimas padeda Saliutei-Ievai su kiekvienu puslapiu labiau suprasti savo asmenybės ribas. Kas dabar veikia? Ieva ar Saliutė? Kiek leisti atskiroms asmenybės dalims dalyvauti asmeniniame ir kitų žmonių gyvenime? Pagrindinė veikėja neretai pati pasiklysta – ji blaškosi tarp specialistų (psichoterapeutas, nutriciologas), tačiau šios pastangos geriau suprasti save vis tiek ją artina geresnio savęs – visokios – priėmimo link.
Knyga labai geštaltiška, nors joje justi ir psichoanalizės dvelksmas. „Užmarštie, tu negali su manim taip elgtis, aš privalau prisiminti, ką pamiršau, nors tu man primeni, kad aš pamiršau gyventi…“ Ši knygos citata, regis, galėtų tapti Ievos-Saliutės asmeniniu manifestu – kuo dažniau knygos „aš“ prisimena, iš kur ji atėjo (kūrinyje labai graži aliuzija į Ievos giminės moteris), tuo labiau save priima, randa savyje vietos abiems moterims. Ir tada ateina magiškas suvokimas – Ievos nereikia nužudyti, tegul gyvena... Tegul gyvena.
Rasa Aškinytė, rašytoja, prozininkė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė,2014 m. geriausios knygos laureatė:
„Neparašyta knyga“ – tai viena iš tų knygų, per kurias eini į darbą neišsimiegojęs. Joje visko tiek daug – skausmo, nuogos kančios, bandymo išgyventi, pastangų, vilties, šviesos. Ir laiminga pabaiga. Laiminga tiek, kiek gali būti. Vidus ir išorinis kiautas, kurį veikėja renkasi parodyti terapeutui.
Komentarai