Moliūgų skaptavimas – tai tradicija, siekianti senovės keltų laikus, kai buvo minima šventė, žinoma kaip Samhainas. Senovės keltai tikėjo, kad per šį laikotarpį plona riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio leisdavo dvasioms vaikščioti Žemėje. Iš ropių skaptuoti žibintai, vaizduojantys veidus, buvo naudojami blogosioms dvasioms atbaidyti. Vėliau, šiai tradicijai persikėlus į Ameriką, ropės buvo pakeistos moliūgais dėl jų gausos ir lengvesnio skaptavimo.
Šiemet bibliotekoje pirmą kartą buvo surengtos moliūgų skaptavimo dirbtuvės, į kurias rinkosi Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programų – „Kūrybiškumo saviraiškos studijos“ ir „Inovatyvių technologijų studijos“ –dalyviai. Susirinkusieji su dideliu entuziazmu dalyvavo kūrybinėje veikloje, pjaustydami moliūgams kuo įdomesnius veidelius.
Vyko ir interaktyvi viktorina apie Helovyną. Jos metu vaikai sužinojo daug įdomių faktų apie šią šventę: pavyzdžiui, kad persirengimo tradicija kilo ne iš Amerikos, bet iš Airijos, kad skaptuotas moliūgas dar vadinamas Džeko žibintu, o juodų kačių žmonės bijojo, nes manė, kad tai – jomis pasivertusios raganos.
Pasibaigus kūrybinėms dirbtuvėms, tęsėsi Šiurpnakčio vakarėlis su „vaiduoklių“ diskoteka. Dalyviai buvo pasipuošę originaliais teminiais kostiumais, vaišinosi atsineštais „šiurpiais“ skanėstais. Visi buvo įsitraukę į smagius žaidimus. Pavyzdžiui, visiems patiko „Moliūgo nosis“, kur reikėjo užrištomis akimis bandyti kuo tiksliau priklijuoti lentoje nupieštam moliūgui nosį. Taip pat daug emocijų sukėlė užduotis ant pripūsto baliono nupiešti vaiduoklišką veidelį ir, šokant pagal muziką, stengtis neleisti balionams paliesti žemės.
Vakarėliui baigiantis vaikų veiduose švietė šypsenos. Šis vakaras paliko neišdildomus įspūdžius ir parodė jauniesiems dalyviams, kaip galima kūrybingai ir išradingai naudojant žaidybinius elementus išmokti ir sužinoti naujų dalykų.
Eglė Kondrotaitė,
Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vyr. bibliotekininkė
Komentarai