Artėja gražiausios metų šventės, iki Kalėdų liko vos 10 dienų. Kiekvienais metais aktyviai išnaudojame šį laiką, kadangi prisimename tradicijas, vykdome daug kūrybinių darbelių, įnirtingai puošiame namus, susitinkame su draugais. Manau, ne kiekvienas žino, kad pirmosios eglutės pradėtos puošti tik 1500 m. Martyno Liuterio, protestantų reformacijos pradininko iniciatyva. Istorijos šaltiniuose teigiama, kad M. Liuteris, vaikščiodamas miške ir pamatęs ant eglutes sniegą, be galo susižavėjo ir atnešęs per Kalėdas namo padabino žvakėmis. Yra ir kita istorija apie tai, kad kaimyninėje šalyje – Latvijoje popierinėmis gėlėmis per Naujuosius metus pradėtos puošti pirmosios eglutės. Taip po visą pasaulį išpopuliarėjo eglučių papuošimas, nors pirmųjų papuošimų pradžia buvo žvakės, žmonės netruko suprasti, kad ugnis ir medis nėra geriausias derinys, tad egles pradėta puošti viskuo, kas randama miške: gilėmis, kaštonais, kankorėžiais, meduoliais ir t. t. Ir tik nuo 18 a. kalėdinės eglutės pradėtos puošti stikliniais žaisliukais bei girliandomis.
Kiekvienais metais eglutę norime papuošti išskirtiniais žaisliukais, tad gruodžio 14 d. pavakarę į Senųjų Trakų biblioteką pasikvietėme amatininkę Liuciją Pavlovską, kuri pristatė savo rankų darbo žaisliuką, padarytą iš visko, ką galime rasti miške. Kaip ne kartą minėjo Liucija, visus metus vyksta pasiruošimo laikotarpis: valgydama pistacijas, graikinius riešutus ji žino, kad kevalus panaudos dekoracijoms, todėl viską gerai išplauna ir išdžiovina. Žmonės iš visos Lietuvos gėrisi nepakartojamais Liucijos darbais ir netgi siunčia kankorėžius iš Gargždų. Miškai, kaip pasakojo Liucija, visada yra aplankomi, – taip kaupiamas turtas kalėdinėms dekoracijoms, nes viskas turi būti gerai išdžiovinta ir išvalyta.
Išklausę pristatymo ėmėmės darbų. Edukatorė dalijo patarimus, kaip didesnes detales dėti į visumą, vėliau apipavidalinti mažomis, o vėliau dekoruoti šakelėmis. Liucija mėgsta tvarumą ir viską prikelia antram gyvenimui, tad dekoruodami žaisliukus į juos sudėjome visą meilę, viltį ir tikėjimą. Mamyčių ir vaikų akys spindėjo, kai iš paprastų gamtoje surandamų medžiagų buvo sukurtas nepakartojamas grožis.
Nuoširdus ačiū p. Liucijai už galimybę kurti ir džiaugtis savo darbais, už šventinę nuotaiką ir kantrybę, aiškinant darbo žingsnius.
Švenčių metu nepamirškime, kad yra malonu ne tik gauti, bet ir duoti. Galime nudžiuginti savo artimuosius eilėraščiu, atviruku, geru žodžiu. Vaikai mokosi stebėdami mus – suaugusius, kurie rodo pavyzdį.
Ačiū visiems už laiką kartu, buvo nepakartojama.
Agnieška Uscilienė,
Trakų viešosios bibliotekos Senųjų Trakų filialo vyr. bibliotekininkė
Komentarai