Gegužės 13 d. Senųjų Trakų bibliotekoje lankėsi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos dailininkė Kristina Karvelytė bei vyr. metodininkė-analitikė Aušra Gudavičiūtė. Jos surengė kūrybinį užsiėmimą „Plunksna ir žodis“, skirtą pernai minimoms poeto Adomo Mickevičiaus 225-osioms gimimo metinėms.
Renginį sudarė dvi dalys. Pirmoje Aušra Gudavičiūtė pristatė Adomo Mickevičiaus asmenybę Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio mokyklos 8–9 kl. mokiniams ir mokytojai Daivai Daukševičienei. Tai buvo garsus lenkų ir lietuvių poetas, dramaturgas ir filosofas. Jis laikomas vienu didžiausių Lenkijos ir Europos literatūros veikėju, žinomu dėl savo poemos „Ponas Tadas“ ir jo indėlio į Lenkijos nacionalinę tapatybę.
Adomas Mickevičius gimė 1798 m. Zaosėje, prie Naugarduko, ir yra laikomas vienu didžiausių romantizmo epochos poetu. Jo kūryba labai paveikė ne tik Lenkijos, bet ir kitų Europos šalių literatūrą. A. Mickevičius rašė ne tik poeziją, bet ir dramaturgiją bei publicistiką. Jo garsiausia epinė poema „Ponas Tadas“ laikoma Lenkijos nacionalinio epu. Jame aprašomas Lenkijos dvarininkų gyvenimas ir kova už laisvę. Be to, A. Mickevičius labai prisidėjo prie Lenkijos nacionalinio sąjūdžio ir kovos už nepriklausomybę. Jo kūryba buvo įkvėpimas kovotojams už laisvę ir tautinio pasipriešinimo veikėjams visoje Europoje.
Jis mirė 1855 m., bet jo palikimas ir įtaka išliko gyvi ir įtakingi. Džiugu buvo girdėti, kaip vaikai įsijungė į diskusiją ir taip pat pasakojo labai daug faktų apie rašytoją. Toliau Aušra Gudavičiūtė skaitė vieną pirmųjų poeto eilėraščių „Primulė“, kuris parašytas knygoje „Poezija“ – eilėraštis“. Moksleiviai nagrinėjo eilėraščio simboliką, romantiškus posmus, skirtus didžiausiai poeto meilei Marylei, eilėse tobulai aprašytą gamtą. Kadangi jauniesiems lankytojams lenkų kalba yra gimtoji, jie skaitė eiles lenkų kalba ir nagrinėjo, ar vertimas atspindi nurodytus žodžius lietuvių kalba. Jaunimą sudomino ir žaidimas apie augalus, krūmus, gėles – kur kiekvienas gavo lapelį su tam tikro augalo pavadinimu ir turėjo interpretuoti, kokius charakterio bruožus jis turi.
Antroje renginio dalyje buvo atskleistos kaligrafijos subtilybės. Dailininkė Kristina pristatė kaligrafiją, jos šriftus, rašymo stilius. Kaligrafija – tai menas rašyti ranka išskirtinai gražiais ir rūpestingai sukurtomis raidėmis ar simboliais. Tai – puošnus rašysenos stilius, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas raštui, jo proporcijoms, judesiams ir grožiui. Ji gali būti naudojama ne tik kasdieniam rašymui, bet ir meninėms ar dekoratyvinėms paskirtims, tokioms kaip dekoratyviniai užrašai, sveikinimai, iškabos, meniniai darbai ir kt. Tai – daugiau nei paprastas rašysenos būdas; tai – menas, reikalaujantis kantrybės, įgūdžių ir aistros grožiui bei detalėms. Kaligrafija gali būti atliekama įvairiais rašymo įrankiais, tokiomis kaip plunksnos, tušas, rašikliai ir ji atspindi skirtingas kultūrines bei istorines tradicijas visame pasaulyje. Visada kūrybinė veikla reikalauja susikaupimo, kūrybiškumo, tačiau kaligrafija galima sakyti yra kaip terapija, ji padeda susikaupti, nusiraminti, vaikų veide pastebėti šypseną, kaip puikiai pavyko darbai.
Dėkojame viešnioms už smagią pažintį, naujų žinių bagažą, tokią įdomią ir kūrybingą edukaciją, mokiniams bei jų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai Daivai – už nuostabius darbus.
Agnieška Uscilienė,
Trakų viešosios bibliotekos Senųjų Trakų padalinio vyr. bibliotekininkė
Komentarai