Aukštadvario biblioteka, siekdama būti ne vien knygų ir informacijos gavimo vieta, bet ir bendruomenės susitikimų, saviraiškos, laisvalaikio leidimo erdve, pakvietė aukštadvariečius į tapybos ant vandens edukacinį užsiėmimą. Atšalus orams, mintims vis dažniau nuklystant link didžiųjų žiemos švenčių, malonu skirti laiko atsipalaidavimui, ramiam pabendravimui.
Tad Meno terapijos ir socializacijos instituto „Vyta“ lektorė Rita, vedusi užsiėmimą, pradėjo susitikimą pasakojimu apie šio tapybos ant vandens meno istoriją, jam reikalingas priemones, procesus. Paslaptingas ebru menas jau nuo 6 amžiaus buvo žinomas Kinijos imperatoriams. Ši dailės technika buvo slapta: ją naudojo gaminant slaptus dokumentus ir netgi pinigus. Vėliau, ebru menas šilko keliu buvo perduotas į Turkiją. 16-ame amžiuje iš Turkijos jis atkeliavo į Europą. Dabar juo užsiimama savo malonumui, terapijai ir netgi savotiškai meditacijai. Kiekvienas ebru būdu išgautas darbas yra unikalus, jo pakartoti neįmanoma. Taip dekoruotą popierių galima naudoti papuošimams, aplankams, dovanų pakavimui, taip pat ebru piešinį galima perkelti ir ant kitokių paviršių: medžio, keramikos, akmens, audinio.
Įdomu tai, kad ebru mene naudojami gamtiniai dažai, pagaminti iš dirvožemio, uolienų, anglies, metalų oksidų ir augalų. Šie natūralūs dažai yra netirpūs vandenyje, todėl ebru technika tapyti piešiniai ir jų spalvos išlieka ilgam laikui. Yra rasti ebru darbai, kurie išsilaikė daugiau nei 500 metų. Gamtiniai ebru dažai yra taupūs, saugūs žmogui ir aplinkai. Dažų paruošimui yra naudojamas gamtinis dažų skiediklis, dažniausiai gaminamas iš galvijų (jaučio) tulžies.
Susipažinus su teorija, smagu buvo imtis kūrybos patiems. Vieni kūrė spontaniškai, kiti stengėsi įgyvendinti vandens paviršiuje sugalvotas idėjas. Žinoma, smagiausia akimirka – kai popieriaus lapas pakyla nuo indo su dažais ir išvysti rezultatą, kuris visada netikėtas ir unikalus. Padarius vieną darbą, norisi imtis antrojo, nes jau atsiranda supratimas, kaip lieti dažus, daryti įvairias figūras. Smagu, kad dalyvių sukurtuose paveiksluose vyravo šviesios, gyvos spalvos, kasdieniai rūpesčiai neįveikė gero nusiteikimo.
Būnant drauge, bendruomenėje, kyla minčių naujiems darbams, atsiranda ir galimybių juos įgyvendinti. Tai yra pridėtinė tokių susibūrimų vertė. O spalvingi ebru darbai kol kas džiugina bibliotekos lankytojus, vėliau iškeliaus pas autorius.
Ramunė Jarmalavičiūtė
Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario filialo vyr. bibliotekininkė
Komentarai