„Baltų ženklai ir simboliai“

Baltų mitologija ir kultūra pasižymi turtingu simbolių pasauliu, kuris atsispindi liaudies mene, papročiuose ir kasdieniame gyvenime. Baltų simboliai dažnai siejami su gamtos reiškiniais, dievybėmis ir pasaulėžiūra, o jų reikšmės yra giliai įsišaknijusios senosiose tradicijose. Šie simboliai ne tik puošia daiktus, drabužius ar papuošalus, bet ir veikia kaip apsaugos, dvasinio ryšio ar kosminės harmonijos atspindžiai.

Praeitą savaitę į biblioteką atskubėjo Senųjų Trakų Kęstučio progimnazijos 3 kl. mokiniai su mokytoja Dalia, kad susipažintų su baltų simboliais ir ženklais. Susitikimo pradžioje jie sužinojo, kas yra baltai, kur tos gentys gyveno ir pan. Tada moksleiviams buvo paaiškintos simbolių ir ženklų reikšmės. Jaunieji lankytojai susipažino su dažniausiai pasitaikančiais:

1. Saulė baltų kultūroje buvo labai svarbi ir dažnai laikoma viena iš pagrindinių gamtos jėgų. Tai – gyvybės, šviesos, šilumos ir atgimimo simbolis. Saulė buvo garbinama kaip deivė, o jos kelionė per dangų simbolizavo metų laikų ciklą, gyvenimo ir mirties ratą. Saulės simboliai dažnai randami ant rūbų, dirbinių ar papuošalų – jie buvo naudojami kaip amuletai, apsaugantys nuo piktųjų jėgų.

2. Gyvybės medis – vienas svarbiausių baltų kosmologijos simbolių. Jis atspindi visatos struktūrą ir sujungia tris pasaulius: požemį, žemę ir dangų. Medžio šaknys siekia požemį, kamienas simbolizuoja gyvenamąją žemę, o šakos išsiplečia į dangų. Tai – pasaulio harmonijos, cikliškumo, amžino atsinaujinimo ir gyvenimo tęstinumo simbolis.
3. Žaltys yra ypatingas gyvūnas baltų mitologijoje, siejamas su vaisingumu, namų apsauga ir dieviškumu. Žaltys dažnai buvo laikomas Perkūno arba Žemynos – žemės deivės – palydovu. Žalčio įvaizdis taip pat siejamas su amžinu gyvybės ciklu dėl jo gebėjimo atsinaujinti keičiant odą.
4. Mėnulis baltų kultūroje buvo laikomas svarbiu dangaus kūnu, ypač siejamu su laiko matavimu, cikliškumu ir derlingumu. Mėnulio fazės – jaunatis, pilnatis ir delčia – buvo suvokiamos kaip gamtos ir žmogaus gyvenimo ciklų atspindys. Mėnulis taip pat buvo siejamas su moteriškuoju pradmeniu, motinyste ir vaisingumu.
5. Žvaigždės baltų kultūroje simbolizuoja ryšį tarp žmogaus ir dieviškųjų pasaulių. Žvaigždės dažnai laikomos likimo, sėkmės ir dvasinio vedimo simboliu. Nakties dangus su žvaigždėmis buvo suvokiamas kaip kosminė tvarka, atspindinti visatos harmoniją.

Įgavę naujų žinių, vaikams reikėjo išpuošti savo maišelius labiausiai patikusiais ženklais, o vėliau papasakoti, kaip sekėsi juos „užkoduoti“.

Baltų simboliai išlaikė savo reikšmę ir šiuolaikinėje lietuvių ir latvių kultūroje. Jie naudojami tautiniuose drabužiuose, architektūroje, papuošaluose ir įvairiuose meno kūriniuose. Simbolių populiarumas taip pat auga dėl naujo susidomėjimo senosiomis tradicijomis, baltų dvasiniu paveldu ir nacionaline tapatybe. Šie simboliai primena mums apie gamtos ciklus, harmoniją ir žmogaus vietą pasaulyje. Jie ne tik puošia, bet ir turi gilesnę reikšmę, kuri siejama su pasaulio suvokimu, dvasiniu augimu ir ryšiu su gamta bei kosmosu.

Smagu matyti, kad jaunoji karta girdi, domisi savo praeities istorija. Ačiū už smagų laiką drauge.

Agnieška Uscilienė,

Trakų viešosios bibliotekos Senųjų Trakų padalinio vyr. bibliotekininkė