2025 m. balandžio 8–11 d. 15 Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų vadovų ir specialistų (bibliotekų konsorciumo narių atstovai), tarp kurių ir Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos l. e. p. direktorė Dovilė Bagdanavičienė, dalyvavo darbo stebėjimo vizite Drezdeno miesto bibliotekoje (Vokietija).
Vizito tikslas – dalyvaujant seminaruose, susitikimuose ir užsiėmimuose su Drezdeno bibliotekų ekspertais, susipažinti su Drezdeno miesto bibliotekų sistema ir jos veikla, pažangiais bibliotekų skaitmeninimo, tvarumo ir ekologiniais sprendimais.
Pirmąją vizito dieną dalyviai apsilankė Drezdeno miesto centrinėje bibliotekoje (Städtische bibliotheken Dresden), kur susitiko su Drezdeno savivaldybės bibliotekų direktore Marit Kunis-Michel ir Drezdeno miesto centrinės bibliotekos vadove Lena Leubner.
VIZITO DALYVIAI DREZDENO MIESTO CENTRINĖJE BIBLIOTEKOJE
Drezdeno miesto centrinė biblioteka įsikūrusi pačiame miesto centre, XX a. 7 dešimtmetyje statytame įspūdingame pastate, kuris 2017 m. duris atvėrė po rekonstrukcijos. Be bibliotekos, užimančios 5 000 kv. m. plotą, pastate yra teatras, Drezdeno filharmonija ir mokslo erdvė, priklausanti universitetui. Drezdeno miesto bibliotekų tinklą sudaro keturi regioniniai padaliniai: Nord, Neustadt, Süd, West, kuriuos koordinuoja centrinė biblioteka. Visa veikla yra integruota į miesto savivaldos struktūrą ir vykdoma pagal savivaldybės kultūrinę bei edukacinę misiją. Veiklos kryptys grindžiamos nuoseklia duomenų analize, kuriai duomenys renkami ir analizuojami tiek vietiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu per Vokietijos bibliotekų statistiką (DBS). 2023 m. pagrindiniai rodikliai buvo: knygų išdavimai – 4 086 549; lankytojų skaičius – 4 196 712; aktyvūs vartotojai – 378 433.
Dresdeno miesto centrinė biblioteka didžiuojasi 300 000 knygų ir kitų medijų (muzikos įrašų, filmų) fondu. Ši biblioteka nekomplektuoja dalykinės literatūros, kurią galima rasti universiteto bibliotekoje. Bibliotekoje gausu literatūros užsienio kalbomis, atskirai lentynose sustatytos knygos lengvai suprantama kalba, taip pat knygos didesniu šriftu vyresniems ir prasčiau matantiems žmonėms. Bibliotekoje veikia daiktų skolinimo skyrius, kuriame yra muzikos instrumentai, elektriniai gręžtuvai, robotai langams valyti ir t. t. Vienu metu galima pasiskolinti 2 daiktus. Per metus bibliotekoje suorganizuojama apie 6 200 įvairiausių renginių.
Dresdeno biblioteka labai daug dėmesio skiria savanoriams, kurių bibliotekoje yra apie 200. Jie padeda organizuoti renginius, prižiūri mažas padalinių bibliotekėles, veda edukacijas ir t. t.
Priešingai nei Lietuvoje, visi, išskyrus vaikus iki 12 metų, moka už skaitytojo bilietą. Paprastas bilietas kainuoja 20 eurų per metus, tačiau yra daug galimų nuolaidų, pvz., šeimos bilietas, bilietas iškart dvejiems metams ir kt. Taip pat ir su bibliotekoje organizuojamais renginiais – visi renginiai, skirti vaikams, yra nemokami, tačiau kiti renginiai mokami, pvz., bilietas į Kultūros naktį bibliotekoje kainuoja 5 eurus.
Puikus pavyzdys – Dresdeno bibliotekos skiriamas dėmesys žaliajam kursui. Bibliotekos darbuotojai ne tik skatina aplinkinius tausojiškumo ir ekologiškumo, bet ir patys to siekia. Susitikimo metu buvo aptarti bibliotekų indėlio į aplinkos apsaugą būdai ir pasidalinta gerosiomis praktikomis, kaip įgyvendinti tvarias veiklas bibliotekų kasdienėje praktikoje. Dresdeno bibliotekoje ant stogo sumontuotos saulės baterijos, bibliotekoje įrengta išmani šildymo ir vėdinimo sistema. Gražus pavyzdys, kad vaikų bibliotekos terasoje auginamos bitės, taip pat vedamos specialios edukacijos apie bites, galima stebėti, kaip bitininkas prižiūri bites, nusipirkti medaus. Bibliotekoje yra augalų sėklų biblioteka, geriamojo vandens stotelė, tiekianti vandenį tiesiai iš vandentiekio. Lankytojai skatinami pasipildyti savas gertuves, tad nėra plastikinių, gamtą teršiančių vienkartinių puodelių.
Bendraujant su Dresdeno bibliotekos kolektyvu buvo labai juntamas darnumas, bendrystė ir komandinis darbas. Turbūt tai įtakoja, kad didelėje bibliotekoje darbuotojai turi mokėti atlikti ne vieną, o kelias funkcijas, kad galėtų prireikus pakeisti vieną ar kitą darbuotoją. Pvz., visi bibliotekos darbuotojai, tarp kurių – ir beveik visa administracija iki 10 proc. savo darbo laiko dirba aptarnaudami skaitytojus tam, kad galėtų pajusti skaitytojų poreikius.
2 diena ir SLUB universiteto biblioteka
Antrąją dieną vizito dalyviai iš Lietuvos lankėsi SLUB (Die Sächsische Landesbibliothek – Staats- und Universitätsbibliothek). Tai – anksčiau buvusių dviejų bibliotekų – Saksonijos valstybinės bibliotekos ir Universiteto bibliotekos – junginys. Biblioteka įsikūrusi 2002 m. atvėrusiame duris moderniame 40 000 kv. m. ploto pastate, kurio didžioji dalis yra po žeme (apie 30 000 kv. m.). Bibliotekoje saugoma apie 7 mln. dokumentų, iš kurių – 30 proc. yra atviruose fonduose, likusieji 70 proc. yra saugyklose, be to biblioteka turi prieigą prie daugiau kaip 600 000 skaitmeninių dokumentų. Bibliotekoje kartu su 5 filialais iš viso dirba 392 darbuotojai. Kad būtų patogu studentams, biblioteka dirba nuo 8 val. iki 23 val. pirmadieniais–šeštadieniais (anksčiau dirbo iki 24 val.) ir nuo 10 val. iki 18 val. sekmadieniais. Bibliotekoje sumontuota efektyvi šveicarų firmos knygų transportavimo sistema, kuri pristato knygas į reikiamą vietą.
SLUB bibliotekoje, skirtingai nei Dresdeno centrinėje bibliotekoje, skaitytojo bilietas yra nemokamas ir lankytis joje gali ne tik universiteto studentai ir dėstytojai, bet ir visi gyventojai.
Vienas įdomesnių tvarumo sprendimų SLUB bibliotekoje buvo „Dviratis-treniruoklis“ ir energiją gaminantis bėgimo/ėjimo takelis. Šios technologijos ne tik prisideda prie energijos gaminimo, bet ir ją kaupia, tokiu būdu mažinant energijos sąnaudas ir prisidedant prie ekologinio gyvenimo būdo skatinimo. Taip pat vienu metu skaitant ar dirbant kompiuteriu galima ir sportuoti. Dviratis-treniruoklis – tai inovatyvus treniruoklis, kuris naudojamas ne tik sportui, bet ir energijai gaminti. Treniruoklio metu sugeneruota energija gali būti kaupiama ir vėliau naudojama bibliotekos poreikiams. Tai – puikus pavyzdys, kaip fizinis aktyvumas gali būti susietas su ekologiškais sprendimais, mažinant energetinį pėdsaką. Energiją gaminantis bėgimo/ėjimo takelis – ši technologija leidžia generuoti elektros energiją, kai vartotojas vaikšto arba bėga ant takelio. Sukaupta energija gali būti naudojama apšvietimui, kompiuterių įkrovimui ar kitoms bibliotekos reikmėms. Tokie sprendimai gali padėti bibliotekoms tapti energetiškai savarankiškesnėmis ir prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo.
SLUB BIBLIOTEKA
Maloniai nustebino bibliotekos skaitmeninimo centras, gausus skaitmeninimo įrangos. Darbuotojai skaitmenina dokumentų originalus ir skaitytojams siūloma ne originalai, o suskaitmenintos versijos, kurių kokybė dažnai yra net geresnė, nes, naudojantis specialiąja skaitmeninimo technika, skaitmenintojai gali perskaityti ir užbrauktus ar uždažytus tekstus, parodyti vandens ženklus.
SLUB BIBLIOTEKOS SKAITMENINIMO SKYRIUS
Širdžiai miela buvo, kad vizitui baigiantis turėjome galimybę išvysti specialiai mūsų grupei iš saugyklos iškeltą, vienintelę pasaulyje išlikusią Kvedlinburgo analų kronikos kopiją, datuojamą 1563 m., kurioje pirmą kartą 1009 m. paminėtas Lietuvos vardas. Retų knygų kuratorius dr. Thomas Hafner atvertė būtent tą puslapį, kuriame minima Lietuva, taip pat parodė 1704 m. spausdintą Lietuvos žemėlapį, kuriame atskirai pažymėta Žemaitija.
KVEDLINBURGO ANALŲ KOPIJOS IŠTRAUKA, KURIOJE PIRMĄ KARTĄ MINIMAS LIETUVOS VARDAS
VIENINTELĖ PASAULYJE IŠLIKUSI KVEDLINBURGO ANALŲ KRONIKOS KOPIJA, DATUOJAMA 1563 M.
3 diena
Trečiąją dieną vizito dalyviai vyko į vieną iš Drezdeno centrinės bibliotekos filialų – Pieschen biblioteką, šalia kurios įsikūrusi ir mobilioji biblioteka. Nustebino bibliotekos pastatas – tai buvusi gaisrinė, o nuo 2000 m. – pastatas rekonstruotas į biblioteką. Nuo praėjusių metų rudens šis Drezdeno bibliotekos filialas, kaip ir dar keli, dirba atviros bibliotekos principu – bibliotekininkai bibliotekoje lankytojus aptarnauja iki 19 val., bet pati biblioteka, turintiems skaitytojo pažymėjimą ir vyresniems nei 14 metų lankytojams, yra atvira iki 22 val. Šiomis valandomis lankytojai gali išsiduoti ar grąžinti knygas savitarnos aparatu, gali žiūrėti gausią bibliotekos filmų kolekciją, žaisti žaidimus, naudotis internetu, skaityti knygas ar periodinius leidinius. Nustebino tai, kad visoje bibliotekoje yra tik vienas kompiuteris, skirtas lankytojams, mat, dauguma vokiečių į biblioteką atsineša savo nešiojamus ar planšetinius kompiuterius.
Drezdeno mobilioji biblioteka – seniausia tokio tipo paslauga Vokietijoje. Ji pradėta teikti 1929 m. Vienu metu biblioteka turėjo net tris mobiliąsias bibliotekas, kurios buvo įkurdintos didelėse transporto priemonėse – autobusuose ir vilkikuose. Dabartinė vienintelė mobilioji biblioteka, įsikūrusi vilkike, turi nuolatinį 11 stotelių per savaitę maršrutą ir kasdien važiuoja pagal sudarytą grafiką. Mobilioji biblioteka darbą pradeda 13 val., nes ilgametė patirtis parodė, kad rytais lankytojų būna mažai, o 19 val. grįžta į savo pirminę stotelę. Ši mobilioji biblioteka per mėnesį aptarnauja apie 800–1 000 skaitytojų. Jos komandą sudaro 6 žmonės, 3 dirba su šia transporto priemone (2 vairuotojai ir bibliotekininkė), o kiti trys kuruoja socialinį darbą, kuriam Dresdeno bibliotekos skiria didelį dėmesį. Šie bibliotekos darbuotojai nuolat lanko senelių namus ir aptarnauja jų gyventojus (savo skaitytojus), atsižvelgdami į kiekvieno poreikius. Nebegalintiems skaityti seneliams organizuojami knygų skaitymai, žaidžiami specialūs senyvo amžiaus žmonės skirti stalo žaidimai. Kita socialinė paslauga, kurią vykdo biblioteka, – knygnešystė. Šią paslaugą atlieka bibliotekos savanoriai, aptarnaudami ir nešdami į namus knygas net 119 skaitytojų. Dresdeno mieste pabrėžiamas ypatingas bibliotekų vaidmuo stiprinant socialinę įtrauktį ir atsakomybę, skatinant bendruomenės edukaciją ir kultūrinę integraciją. Biblioteka savo veiklomis tampa vis aktyvesniu ir įtraukiančiu visuomenės centru, pasiekiančiu net ir labiausiai atitolusius bendruomenės narius.
VIZITO DALYVIAI PRIE MOBILIOSIOS BIBLIOTEKOS
4 diena
Ketvirtoji vizito diena leido pažinti giliau Dresdeno bibliotekos organizuojamas Medijų ir informacinio raštingumo programas bei vykdomus kultūros projektus. Biblioteka skiria daug dėmesio darbui su jaunimu ir vaikais. Daug užsiėmimų bibliotekose vyksta mokinių atostogų metu (vien per 2024 m. atostogas biblioteka suorganizavo 62 užsiėmimus, kuriuose dalyvavo 1 800 mokinių).
VIZITO DALYVIAI PRIE DREZDENO MIESTO ARCHYVŲ PASTATO
Biblioteka turi įvairių robotukų, kuriuos pasitelkus organizuojami praktiniai programavimo užsiėmimai, taip pat ji skolina robotus darželiams ir mokykloms, kad mokytojai ar auklėtojai galėtų su vaikais tęsti bibliotekoje pradėtą darbą ir tobulėti. Dirbama įvairiomis programomis, o įvaldyti jas padeda šioje srityje dirbančios organizacijos (Media Kultur Centrum Dresden, Cross Media Tour, CodeWeek, COSMO Wissenchaft Forum ir kt). Bibliotekininkės Janos Schneider nuomone, labai svarbu ne tik kuo įdomiau perteikti klausytojams teorines žinias, bet jas derinti su praktika.
Nustebino tai, kad biblioteka veda elementaraus kompiuterinio raštingumo mokymus vaikams – kaip rašyti ir formatuoti tekstą, pavadinti failus bei juos išsisaugoti ir t. t. Dresdeno miesto centrinės bibliotekos bibliotekininkė patikino, kad šiandieniniai vaikai puikiai moka naudotis mobiliaisiais telefonais, tačiau jie visai neturi elementarių kompiuterinių įgūdžių.
Šio susitikimo metu dalyviai turėjo galimybę įgyti ir praktinių įgūdžių. Praktinės sesijos metu Jana Schneider pristatė vieną iš praktikoje naudojamų įrankių – Flickgame. Tai – platforma, leidžianti kurti interaktyvius point'n'click tipo žaidimus, kurie skatina kūrybiškumą, problemų sprendimo gebėjimus ir skaitmeninį raštingumą. Po pristatymo dalyviai patys išbandė šią programą.
Bibliotekos kultūrinių renginių grupės vadovė pristatė skaitymo skatinimo programą Lesestark, kurios tikslas – artimai bendradarbiaujant darželiams, pradinėms mokykloms ir Drezdeno savivaldybės bibliotekoms perteikti skaitymo meilę ir džiaugsmą vaikams. Programa įgyvendinama pasitelkiant savanorius, kurie skaito vaikams ne tik bibliotekoje ar švietimo įstaigose, bet ir netradicinėse vietose, tokiose kaip zoologijos sodas, muziejus ar kiti įvairūs bibliotekos partneriai. Dažnai tai tampa kompleksiniais renginiais. Pvz., vaikams skaitomos knygos apie šokius, po to jie eina į muziejų ir apžiūri šokėjų skulptūras, bendrauja su profesionaliais šokėjais, mokosi šokio žingsnelių. Šias veiklas vykdo savanoriai, kuriems biblioteka stengiasi atsidėkoti dukart per metus organizuodama padėkos vakarus.
Apskritai, savanorystės veikla labai išvystyta Dresdeno bibliotekose. Vienas iš pavyzdžių –biblioteka aprūpina savanorius knygomis, o jie po kelias valandas per savaitę aptarnauja vaikus mokyklose – išduoda knygas, jas pristato, skaito. Dažnai tokiais savanoriais būna mokinių tėveliai.
Taip pat vizito dalyviams buvo suteikta galimybė apsilankyti viename iš bibliotekos partnerių – Drezdeno miesto muziejuje. Jis turi savo nedidelę biblioteką, joje renka knygas apie Drezdeną ir jame gyvenusius žymius žmones. Muziejuje dalyviai susipažino su kolekcijų valdymu, tyrimų galimybėmis ir skaitmeniniais pasiūlymais.
Apibendrinant darbo stebėjimo vizitą, šios keturios aktyvios dienos, susipažįstant su Dresdeno bibliotekomis, buvo neįkainojama patirtis. Dalyviai įgijo platesnių žinių skaitmeninimo ir inovacijų srityse, aptarė skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos, bibliotekų procesų optimizavimo ir išmaniųjų technologijų integracijos bibliotekose strategijas. Taip pat domėjosi tvarumo ir ekologijos sritimis –buvo svarstomi bibliotekų indėlio į aplinkos apsaugą būdai ir pasidalinta gerosiomis praktikomis, kaip įgyvendinti tvarias veiklas kasdienėje bibliotekų praktikoje. Didelis dėmesys vizito metu buvo skiriamas socialinei atsakomybei ir įtraukčiai, diskutuojama apie bibliotekų vaidmenį stiprinant socialinę įtrauktį ir atsakomybę, skatinant bendruomenės edukaciją ir kultūrinę integraciją. Dalyviai susipažino su Dresdeno bibliotekos projektais, kurie remiasi bendruomenės įtraukimu per švietimą, kultūrinę veiklą ir socialinius renginius. Lankantis Drezdeno archyvuose ir muziejuje, buvo svarstoma apie muziejų ir archyvų integraciją į bibliotekų veiklą, kaip bendradarbiavimo galimybę, kuri gali būti taikoma ir Lietuvos bibliotekose. Tuo pačiu vizito dalyviai užmezgė ne tik glaudesnius bendradarbiavimo ryšius su Dresdeno bibliotekų ekspertais, bet ir geriau pažino savo kolegas iš kitų Lietuvos bibliotekų bei pasidalinę gerosiomis praktikomis aptarę patirtus įspūdžius, grįžo namo, jau planuodami ateities veiklas savo bibliotekose ir siekdami tobulinti regiono bibliotekų veiklą.
Noriu nuoširdžiai padėkoti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorei Emilijai Banionytei ir visai bibliotekos komandai už suorganizuotą vizitą ir galimybę tobulėti tarptautiniu lygmeniu.
Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų vadovų ir specialistų (bibliotekų konsorciumo narių atstovai) darbo stebėjimo vizitas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Dovilė BAGDANAVIČIENĖ,
Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos l. e. p. direktorė
Laimos Lisauskienės nuotr.
Komentarai