Pastarąjį Trakų viešosios bibliotekos „Biblioterapijos mylėtojų“ susitikimą praleidome neatrastuose Vilniaus Antakalnio kiemeliuose kartu su „Taikos raktai“ filosofu, kūrybinio bei terapinio rašymo grupių vadovu, Lietuvos biblioterapijos asociacijos valdybos nariu Morkumi Dusevičiumi.
Skaitėme biblioterapinius tekstus, kurie palietė širdis, paglostė sielas ir priminė, kokia brangi ir vertinga yra tikra draugystė – gebėjimas išgirsti, suprasti, būti šalia ir dalintis gyvenimo akimirkomis. Tai buvo jauki kelionė ne tik po paslaptingus Antakalnio kiemelius, bet ir po savo vidinį pasaulį.
Vilniaus Antakalnis šįkart atsivėrė mums kiek kitaip – per dar nepažintus kiemelius, jaukias erdves, prasmingus žodžius ir širdį šildančius susitikimus. Čia vyko biblioterapinė ekskursija, kurios pagrindinė tema – draugystė.
Kartu su Morkumi Dusevičiumi leidomės į ypatingą kelionę, kurioje svarbūs buvo ne tik atrasti kiemeliai, bet ir tai, ką atradome savyje. Skaitėme biblioterapinius tekstus apie draugystę – apie artumą, buvimą šalia, gebėjimą išgirsti, suprasti, priimti ir tiesiog būti. Apie žmones, kurie ateina į mūsų gyvenimus ir palieka juose šviesos. Ir apie tuos, kurie palikę mūsų gyvenimuose pėdsakus, išeina...
Kiekvienas tekstas tarsi palietė jautriausias širdies stygas, priminė brangius žmones, neišsakytus žodžius, bendrystės svarbą ir tą tylų, bet tokį stiprų jausmą, kai žinai – nesi vienas, nes kažkur šalia, o kartais ir nebūtinai šalia, yra draugas.
Tą dieną žodžiai ne tik skambėjo – jie jungė, guodė, kvietė susimąstyti ir dalintis. O Antakalnio kiemeliai tapo jaukia mūsų bendrystės scena, kurioje tilpo ir šypsenos, ir susikaupimas, ir tylūs vidiniai atradimai.
Išėjome su šiluma širdyse, mintimis, kurios dar ilgai lydės, ir priminimu, kad draugystė – tai viena gražiausių gyvenimo dovanų. Kartais jai tereikia trupučio laiko, nuoširdaus žodžio, atviro žvilgsnio ir žmogaus, kuris eina šalia.
Ačiū Morkui Dusevičiui už šią prasmingą kelionę, o visiems dalyvavusiems – už atviras širdis, jautrumą ir bendrystę.
Tegul mūsų gyvenimuose netrūksta draugų, su kuriais gera tylėti, kalbėtis, juoktis ir tiesiog būti. O kartais – kartu atrasti dar nepažintus Vilniaus kiemelius.
Komentarai