„Turinio įvairovė: nuo pramogos iki vertybių“ – tai pirmoji Giedriaus Steponavičiaus rengiama kortų paroda, kurią surengti paskatino noras ištraukti kolekciją iš spintos, pasidalinti atradimais, sudominti ar pralinksminti. Parodoje nesiekta atskleisti nei plačios geografijos, nei kultūrinių ypatumų.
Parodos autorius gimė 1973 m. vasario 16 d. Telšiuose, tačiau jau kurį laiką gyvena Trakų Vokėje. 1996 m. jis baigė tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą, Istorijos ir politologijos specialybę, 2022 m. – Mykolo Romerio universitete edukacinių technologijų valdymo magistro studijas. Daug metų jo profesinė veikla buvo susijusi su suaugusiųjų švietimu. Šiuo metu dirba Trakų istorijos muziejaus Edukacinės veiklos skyriuje.
Kolekcionuoti kortas jis pradėjo prieš dešimt metų. Kaip ir daugelį kolekcionuojančių žmonių, jį žavėjo pažintinė, meninė ir istorinė vertė, tačiau nemažą reikšmę turėjo įsivaizduojamos, senų kortų sukauptos, jomis žaidusių žmonių emocijos. Iš pradžių autorius rinko pačias įvairiausias viso pasaulio kortų kalades, tačiau pastaruosius keletą metų pagrindinį dėmesį skiria lietuviškoms kortoms ir ateityje panašiu būdu tikisi atskleisti lietuviškų kortų įvairovę ir tematiką.
Kortų eksponavimas bibliotekoje gimė labai organiškai. Vedant Trakų istorijos muziejaus edukaciją Lentvario bibliotekoje Giedrius papasakojo apie savo kortų kolekciją, o bibliotekininkė pasiūlė surengti parodą, kuri jau po mėnesio papuošė Lentvario biblioteką.
G. Steponavičius papasakojo, kad kortos atsirado VIII a. Kinijoje, o XIII a. pasiekė Europą. Tikėtina, kad dar po šimto metų apie jas jau žinojo Lietuvoje. Tai – vienas iš tų kelių žaidimų, socialinių reiškinių, kurie paplito visame pasaulyje ir sėkmingai egzistuoja iki šiol. Ilgą laiką nepasiturinčių žmonių namuose tai galėjo būti vienintelis popierinis (vėliau ir spausdintas) daiktas, tegul taip mažai panašus į knygą, tačiau su iliustracijomis, vėliau raidėmis ir skaičiais. Kortas visada stengtasi pagaminti kuo patrauklesnes, suteikiant spalvų ir puošnumo. Visais laikais tame nedideliame skaičiuje mažų popieriaus lapelių stengiamasi perteikti kaip įmanoma daugiau reikšmės, pabrėžti labiausiai įsimintinus arba reikšmingiausius reiškinius, kultūros paminklus, asmenybes ar įvykius. Gana dažnos yra „turistinės“ kortų kaladės su šalių ir miestų vaizdais. Taip pat yra leidžiamos teminės, proginės, edukacinės ir kitokios kortų kaladės.
Savo paroda edukatorius labiau norėjo atskleisti pažintinę, estetinę žaidimo kortų pusę. Pakankamai didelis iššūkis buvo atrinkti tai, kas turi būti pateikta žiūrovams. Į parodą pateko nebūtinai rečiausios, seniausios arba estetiškai patraukliausios kortos, tačiau tos, kurios geriau atspindi konkretų turinio aspektą. Kadangi parodos tema – turinio įvairovė, stengtasi pateikti kiek įmanoma daugiau įvairių pavyzdžių. Kiekvienas ekspozicijos rėmelis – kita potemė, o kiekvienoje eilėje – skirtingą kaladę „atstovaujančios“ kortos.
Parodos autorius labai tikisi, kad pasidalindamas savo hobio dalele su parodos lankytojais, kai kam atgaivins vaikystės ar jaunystės prisiminimus, kai kam sukels nuostabą, o kažkas atras ir visiškai netikėtas prasmes.
G. Steponavičius parodą skiria savo senelio Stepono Kazlausko atminimui, su kuriuo vaikystėje ne vieną valandą praleido žaisdami žaidimą „Tūkstantis“. Už bendradarbiavimą jis dėkoja kolegai Albinui Borisevičiui ir Lentvario miesto bibliotekai, kuri mielai sutiko eksponuoti šią parodą po savo stogu.
Kristina Serapinienė,
Trakų viešosios bibliotekos Lentvario padalinio vedėja
Komentarai