Susitikimas su pirmuoju atkurtos valstybės vadovu Vytautu Landsbergiu ir jo sūnumi Vytautu V. Landsbergiu

Susitikimas su pirmuoju atkurtos valstybės vadovu Vytautu Landsbergiu ir jo sūnumi Vytautu V....

Gruodžio 1-ąją Lentvario biblioteka lankytojus pakvietė į filmo „Senis prie jūros“ premjerą ir susitikimą su pačiu filmo autoriumi – poetu, publicistu, teatro ir kino režisieriumi, vaikų rašytoju Vytautu V. Landsbergiu. Režisierius atvyko drauge su savo tėčiu – pirmuoju atkurtos valstybės vadovu, politiku, meno, muzikos, kultūros istoriku, kultūrologu, publicistu, išleidusiu virš 30 knygų – Vytautu Landsbergiu.

Spalio 18 d. V. Landsbergiui sukako 90 metų. Garbingo jubiliejaus proga sūnus Vytautas sukūrė filmą-portretą apie tėvą. „Senis prie jūros“ – tai asmeniškas, (auto)ironiškas kino portretas apie devyniasdešimtmetį žmogų, kuris vis dar aktyvus, pilietiškas ir kūrybiškas, kažkada stovėjęs už Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo darbų vairo. Tačiau filmas ne apie praeitį, o apie dabartį. Apie paprastą nepaprasto žmogaus gyvenimą.

Pirmojoje susitikimo dalyje susirinkusieji su didžiuliu malonumu klausėsi Vytauto Landsbergio eilių iš jo naujosios, dar spaustuvės dažais kvepiančios knygos  „Laikinas Numas“. Po pristatymo susirinkusieji nepraleido progos paprašyti jo autografo. Periodikos skaitykloje nusidriekė didžiulė eilė, norinčiųjų šio istorinio parašo ką tik įsigytoje knygoje.

Vakaro metu skambėjo ne viena daina, knygos „Laikinas Numas“ eilių žodžiais, o režisierius Vytautas V. Landsbergis, skambindamas jautrias savo gitaros stygas, dainą „Teka saulė“ pakvietė drauge padainuoti visą susirinkusią publiką. Po širdį glostančių dainų ir skaitomų V. Landsbergio eilių visi susirinkusieji buvo pakviesti užduoti jiems rūpimus klausimus.

Antrojoje vakaro dalyje buvo parodytas filmas „Senis prie jūros“, kuriame vaizduojamas labai šviesaus proto ir velniškai užsispyrusio žmogaus gyvenimas, kurio pagrindinis variklis, kaip išsiaiškinome vakaro metu, yra muzika, meilė ir humoro jausmas, kuris net pačiais sunkiausiais gyvenimo momentais padėjo išlikti ir tebelydi šiomis dienomis. Juostoje rodoma esančio senatvės pensijoje, bet iš tiesų niekada joje nesančio ir neplanuojančio išeiti žmogaus kasdienybė, ypač dabar, kai vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą.

Filme Vytautas Landsbergis labai šviesiai prisimena amžinybėn išėjusius artimuosius. Ypatingai gražiai kalba apie mamą ir žmoną Gražiną. Eiliuoja, verčia Rabindranatą Tagorę, džiaugiasi buvimu su proanūkiais ar vienatve, bendrauja su bičiuliais, filosofuoja ir garsiai mąsto, apsigaubęs jaukiu mėlynu chalatu.

 

Kur bebūčiau

Aš ištekėjau už tėvynės Lietuvos.

Aš pripažįstu jos tėvystę

Ir nenorėčiau kažinkur nuklysti.

 

Tik neatimkite man jos

Kokia nors prievarta.

O kur bebūčiau, atsiminsiu-

Esu iš Lietuvos.

 

Sugrįšiu mintimis

Kauleliais

Pelenais.

Džiaugsiuos gimtais namais.

VYTAUTAS LANDSBERGIS

 

Kristina Serapinienė,

Trakų viešosios bibliotekos Lentvario filialo vyriausioji bibliotekininkė

Interaktyvus Lentvaris QR
Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija
Interaktyvi biblioteka
ManoTapyba.lt
Atrasti iš naujo
Vilnijos vartai
„Knygų startas“
Kika
Rock and roll bibliotekininkas
Darbo skelbimai
Trakų informacinis centras
epaveldas.lt