„Prie rugių ir prie bedugnės“: poetą Justiną Marcinkevičių prisimenant

„Prie rugių ir prie bedugnės“: poetą Justiną Marcinkevičių prisimenant

Penktoji meilės elegija

Čia būta mano lūpų ir akių.
Čia mano rankų klaidžiota. Po žodžiais
ir po tyla gyventa. Atminties
gyva žieve priaugau aš prie jūsų.

Norėsit nusiplėšt – labai skaudės.
Atėjus lapų išėjimo metui,
tą vakarą, kada manęs nebus,
brangieji mano, kaip aš jus mylėsiu!

Ar girdite, kaip suplaka sparnais
nepasakyti žodžiai? Meilės kalnas,
tas žemės kauburėlis, kur žolės
žalia malda per vasarą švyluoja.

(Justinas Marcinkevičius)

Šiais metais, minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, minime ir Laisvės šauklio Justino Marcinkevičiaus 90-ąsias gimimo metines.

„Didžiajai daliai Lietuvos žmonių gana pasakyti vardą ir pavardę – Justinas Marcinkevičius, – ir yra aišku, apie ką kalbama. Tai aukščiausias titulas, kokio gali sulaukti viešas žmogus. Kad tokio statuso nusipelnytų poetas – tikra retenybė.“ (Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename, www.alkas.lt).

Gyvą poeto vaizdą susikūrė jo laiko žmonės, skaitydami poeziją, draminę trilogiją, žiūrėdami spektaklius, girdėdami literatūros vakaruose, per radiją ir televiziją. Just. Marcinkevičiaus kūrybos ir veiklos ašis – tautos ir jos kultūros išlikimas. „Taip, Justinas Marcinkevičius buvo daugiau negu poetas. Virš jo kūrybos ir asmens buvo susidariusi ypatinga aura – slaptojo lietuviškumo prasmės ją kėlė ir laikė.“ (profesorė V. Daujotytė).

Poetas Justinas Marcinkevičius aktyviai dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrime, buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys, Lietuvos mokslų akademijos narys. Jo nuopelnai Lietuvai ir literatūrai įvertinti nepriklausomybės metais: 2001 m. poetas apdovanotas Lietuvos nacionaline literatūros ir meno premija, o taip pat ir Baltijos asamblėjos premija; 2003 m. jam įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius, Estijos Respublikos Baltosios žvaigždės 2-ojo laipsnio ordinas ir daugelis kitų įvertinimų.

Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje (Prienų raj.). Net ir jo išėjimo Anapilin datą likimas pakoregavo, jog mes galime tik stebėtis – Vasario 16-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Jam buvo 80 metų. Palaidotas – Antakalnio kapinėse.

Deja, negalime jūsų pakviesti į popietę Trakų viešoje bibliotekoje (buvo suplanuota kovo 26 d.), tad kviečiame spragtelėti nuorodą https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/28187/prie-rugiu-ir-prie-ugnies ir LRT mediatekoje pasižiūrėti režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinį biografinį filmą „Prie rugių ir prie bedugnės“ apie vieną iškiliausių Lietuvos kultūros asmenybių – Justiną Marcinkevičių. Filme pasakojama apie tai, kad Just. Marcinkevičius lankosi gimtinėje, pradžios mokykloje ir Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, apie grįžtančius studijų metų Vilniaus universitete prisiminimus, apie poemos „Mindaugas“ spontanišką gimimą Druskininkuose. Filme atsispindi kūrėjo branda nepalankiomis ideologinėmis sąlygomis, sąsajos su Lietuvos valstybės idėja, kuri užima svarbiausią vietą poeto gyvenime.

Gero laiko jums linki Trakų viešoji biblioteka!

Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020
QR kodas
Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija
Skaitmeninio raštingumo mokymai
Trakų informacinis centras
Rock and roll bibliotekininkas
Eklasika
Interaktyvi biblioteka
Vilnijos vartai