Birželio 4 d. minime vienos žymiausių Lietuvos prozininkės Julijos Beniševičiūtės-Žymantienės, geriau visiems žinomos Žemaitės slapyvardžiu, 175-erių metų jubiliejų. Trakų viešojoje bibliotekoje vykusioje popietėje buvo demonstruojamas režisieriaus R. Verbos filmas „Žemaitė“, apie lietuvių literatūros klasikę Žemaitę, pasakojantis apie jos kūrybinį kelią, moterišką likimą.
Pasak profesorės Viktorijos Daujotytės, „Ušnėnai yra pagrindinė vieta, suvokiant Žemaitės kūrybą, pasaulėvaizdį, jos kūrybos kraštovaizdį“. „Žemaitė, jos žodžių galia – lyg iš upės, kuri yra pačiame žemės dugne. Ta galia veikia tarsi lietus, palyja ir iš žemės dugno verčiasi rūkas – krenta ant žemės (ir šiurpių atspalvių) ir kyla į viršų. Teksto antologija arba visai paprasta – gyvenimo gramatika, virtusi tekstais, vienu dideliu tekstu, vardu Žemaitė.“ (Viktorija Daujotytė, „Žemaitė: gyvenimo gramatika“, 2019)
Žemaitė gimė 1845 m. birželio 4-ąją Plungės rajone, grafų Pliaterių Bukantės dvarelyje, neturtingų bajorų šeimoje. Būdama jauna mergina, rėmė 1863 m. sukilėlius, iškeliavo tarnauti kambarine į Džiuginėnų dvarą Telšių rajone. 1865 m. ištekėjo už Džiuginėnų dvaro eigulio Lauryno Žymanto, vertėsi su juo žemės ūkio darbais. 1883 m. apsigyveno Ušnėnuose, Kelmės rajone.
Žemaitė, kartą perskaičiusi kažkokį apsakymą Jono Basanavičiaus redaguotoje „Aušroje“, pasakė P. Višinskiui, kad ir ji galėtų taip parašyti. Tuomet šis ir paragino J. Žymantienę imtis kūrybos. Taip 1894 m. radosi pirmasis J. Žymantienės kūrinys „Rudens vakaras“, kuris buvo išspausdintas „Ūkininko kalendoriuje“, regis, Jono Jablonskio sugalvotu ir P. Višinskio rašytojai pasiūlytu Žemaitės slapyvardžiu. Pirmasis rašytojos kūrinys publikuotas, kai jai buvo 49-eri. Žemaitė užaugino keturias dukras ir du sūnus.
1906–1911 m. gyveno Puziniškyje, Panevėžio rajone, pas rašytoją G. Petkevičaitę-Bitę. 1913 m. įsikūrė Vilniuje advokato Andriaus Bulotos šeimoje. Buvo dėmesinga vargstantiems žmonėms, aktyvi moterų teisių gynėja. Kaip „Lietuvos žinių“ redaktorė dėl cenzoriui nepatikusio straipsnio sėdėjo 2 savaites kalėjime. Pirmojo pasaulinio karo metais, savo 70-mečio išvakarėse, rašytoja nusprendė išvykti į Ameriką. 5-erius metus gyveno JAV, kur rinko aukas. Grįžusi į Lietuvą susirgo ir po kelių mėnesių mirė nuo plaučių uždegimo.
Sukūrė apie 350 apsakymų, apysakų, keliolika pjesių, beletrizuotą pasakojimą apie savo vaikystę ir jaunystę bei daugybę kitos formos kūrinių.
Džiaugiamės, po ilgos pertraukos galėdami vėl susitikti Trakų viešojoje bibliotekoje. Dėkojame visiems dalyvavusiems ir kviečiame apsilankyti kituose renginiuose.
Irena Jocienė
Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė
Komentarai