Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo vienuolynas yra įsikūręs ant istorinio piliakalnio ir jau daug metų atveria duris visiems svečiams. Šv. Jono apaštalinės seserys iš vienuolyno yra visų matomos, veiklios, mielai bendraujančios tiek su vaikais, tiek su suaugusiais. Jas dažnai matome ir bibliotekoje – sesuo Agnė iš JAV ir sesuo Kolombina iš Prancūzijos dažnai užsuka pasiimti knygų lietuvių kalba. Beje, vienuolės lietuviškai kalba labai gerai, nors Lietuvoje gyvena tik apie metus.
Kai sesės ateidavo į biblioteką, dažnai tekdavo kalbėtis apie problemas, kylančias žmonių gyvenime dėl pagrindinių vertybių stokos. Tos problemos paliečia ir vaikus. Kartais suaugę žmonės net neįtaria, kas vyksta vaikų širdyse, kas juos užgauna, ką jie išgyvena. Jų problemos jiems atrodo labai didelės ir neišsprendžiamos. Dažni konfliktai tarp bendraamžių, patyčios ir suaugusiųjų palaikymo stoka paskatino parodyti vaikams teigiamą konflikto sprendimo pavyzdį, kuris padėtų suprasti, kad visada yra išeitis, o atsiprašymas – didelė jėga.
Taip bendraujant su vienuolėmis ir kilo bendra idėja suvaidinti aktualią istoriją iš Šv. Rašto. Prie renginio taip pat prisidėjo sesė Klara iš Austrijos ir sesė Monika iš Lietuvos bei Trakų krašto literatas, visuomenininkas Vytautas Žemaitis. Saulėtą popietę į biblioteką susirinko apie 30 vaikų iš Senųjų Trakų lietuvių ir lenkų mokyklų, kurie įdėmiai stebėjo veiksmą su įdomiais sceniniais rekvizitais ir fonine muzika.
Šio spektakliuko tema – pamoka iš sūnaus palaidūno gyvenimo. Kartą vienas jaunuolis, saugiai ir laimingai gyvenęs savo tėvo namuose, kur jam nieko netrūko, vieną dieną nusprendė atsiimti iš tėvo jam priklausančią palikimo dalį ir pačiam tvarkyti savo gyvenimą. Jaunuolis išvyko į tolimus kraštus pamatyti pasaulio ir pasidžiaugti gyvenimu. Jis linksminosi vakarėliuose, švaistė pinigus ir negalvojo apie ateitį. Bet vieną dieną tą šalį, kurioje jis buvo apsistojęs, ištiko badas... Pinigai labai greitai pasibaigė. Alkanas, be pastogės ir drabužių jis įsidarbino pas vieną ūkininką, kur prižiūrėjo kiaules – šėrė jas ir gyveno kartu su jomis pašiūrėje. Jis buvo toks alkanas, kad būtų valgęs ir kiaulių ėdalą, tačiau niekas jam jo nedavė. Vieną dieną jis pagalvojo, kad geriausia jam grįžti atgal į savo tėvo namus ir maldauti atleidimo, kadangi nesiklausė tėvo pamokymų. Taip jis ir padarė – pakilo ir iškeliavo. Pasirodo, tėvas sūnaus jau seniai laukė ir džiaugėsi jį matydamas
Šv. Jono apaštalinėms seserims ir tikimės tęsti šią gražią draugystę.
Natalja Bartkuvienė,
Trakų viešosios bibliotekos Senųjų Trakų filialo vyr. bibliotekininkė
Nuotrakų autorius Vytautas Žemaitis
Komentarai