Rugsėjo 28 d. Rūdiškių miesto bibliotekoje susirinkome prisiminti Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, didį kūrėją, pasaulio žmogų, kurio dvasia tapo nemirtinga – tokiais žodžiais pradėjome popietę.
Ruošiantis popietei teko naujai atrasti, išgirsti, pajusti, paliesti širdimi Lietuvos genijaus palikimą. Visais laikais suvokti aukštąją kultūrą, kaip ir aukštąjį mokslą, buvo sudėtinga. Sovietiniais laikais Čiurlionis nebuvo labai populiarinamas, dėl tam suprantamų priežasčių, jo kūrybos nesistengiant pernelyg aiškinti, užaugo ne viena karta, kuri mažai ką apie jį žino. Lengviau pastatyti paminklą, pavadinti gatvę ar mokyklą Čiurlionio vardu, bet analizuoti, žiūrėti, ką jis kalbėjo, kodėl taip kalbėjo ir kūrė yra labai sudėtinga. Nes norint suprasti Čiurlionio kūrybą, reikia žinoti bent jau XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios kontekstą. Tam reikia švietimo.
Rūdiškių bibliotekos darbuotojos pakvietė savo skaitytojus prisiminti kompozitorių ir dailininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, gyvenusį 1875–1911 metais ir palikusį patį ryškiausią pėdsaką Lietuvos kultūroje bei pasaulio meno istorijoje, kuris savo kūrybinių ieškojimų įvairiapusiškumu gali būti prilyginamas renesanso meistrams.
Į popietę pakvietėme Rūdiškių muzikos mokyklos mokytoją Gintarą Remeikį, kuris mielai sutiko dalyvauti ir saksofonu pagrojo M. K Čiurlionio kūrinį: „a-moll preliudą“, taip pat papasakojo, ką reiškia preliudas. Vėliau žiūrėjome vaizdo medžiagą apie M. K. Čiurlionio gyvenimą bei kūrybą. Sužinojome, kad per trumpą savo gyvenimą – vos per dešimt metų trukusį kūrybos kelią, jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių, tarp jų dvi stambias simfonines poemas, uvertiūrą, kantatą chorui ir orkestrui, dvi sonatas ir kelis variacijų ciklus fortepijonui, styginių kvartetą, kūrinius chorui. Tuo pat metu, per vos šešerius metus trukusį tapytojo kelią, jis nutapė daugiau nei tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje. Taip pat domėjosi geologija, istorija, chemija, geometrija, fizika, astronomija, astrologija ir senovine mitologija, senosiomis ir moderniomis kalbomis, klasikine ir naująja filosofija, rytų ir vakarų religijomis.
M. K. Čiurlionio tapyba yra labai svarbus XX a. pradžios Lietuvos meno modernumo liudijimas. Kiekvienas jo paveikslas yra tarsi langas į paslaptingą menininko pasaulį, o virtuali realybė praplečia to lango rėmus ir leidžia patekti į šio nuostabaus pasaulio vidų, kur kūrėjo tapyba ir muzika apsijungia visokeriopoje harmonijoje. Pasak M. K. Čiurlionio: „Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydą, neapykantą.“
Technologijų pagalba galėjome išgirsti simfonines poemas „Miške“ bei „Jūra“ ir pasijusti lyg ten būtume, išgyventi emocijas. Daugiau sužinoję ir geriau suprasdami žiūrėjome ir gėrėjomės jo paveikslais. Klausėmės skaitomų jo laiškų rašytų savo mylimajai. Bibliotekininkė Laima skaitė S. Nėries eilėraščius, išlikusius atmintyje nuo mokymosi laikų, kurie buvo sukurti pagal M. K. Čiurlionio paveikslus. Bežiūrint jo nutapytus paveikslus išsivystė diskusija, skaitytojos dalinosi iškilusiomis mintimis, emocijomis. Viena dalyvė dalijosi savo prisiminimais, kai viešėjo Čikagoje ir buvo susitikime su menininko vaikaičiu, kuris pasakojo apie savo dėdę. Nuolatinė skaitytoja prisiminė, kad mokymosi laikais jai dėstė Čiurlionienė – mokė groti mandolina. Spėliojome, kas ji galėjo tokia būti Konstantinui.
„Daug stebuklų yra pasaulyje, tik ne visiems jie prieinami; vieniems dėl to, kad jų negirdi ir nemato, kitiems dėl to, kad jų nesupranta“ – yra sakęs M. K. Čiurlionis. Džiaugiamės, kad mūsų susitikimas praturtino dalyvavusius žiniomis, geromis emocijomis, nuoširdžiu bendravimu, noru sužinoti daugiau apie mūsų genijų – M. K. Čiurlionį. Turime būti dėkingi menininko paliktiems pėdsakams, jais domėtis ir žavėtis. Ne veltui menininkas yra pasakęs: „Aš esu pasiryžęs visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai.“
Nijolė Vėlyvienė
Trakų viešosios bibliotekos Rūdiškių filialo vyr. bibliotekininkė
Komentarai