Tiltams – 240 m., Lieponims – 630 m.

Tiltams – 240 m., Lieponims – 630 m.

Šiais metais du krašto kaimai, Lieponys ir Tiltai, mini garbingas sukaktis. Senasis Lieponių kaimas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1387 m., Tiltų kaimo istorija skaičiuojama nuo 1777 m. Svarbioms datoms paminėti Tiltų bibliotekoje parengta dokumentų ir iliustracijų paroda, kurioje eksponuojamos knygos ir atskiri straipsniai.

 

 

 

Nuotraukoje – pirmasis Tiltų kaimo paminėjimas 1777 m. Valkininkų seniūnijos inventoriuose.

Daugiausia informacijos apie šiuos kaimus suteikia Elenos Žilinskienės knygos „Tiltų krašto kaimai šimtmečių kaitoje“ (2015) ir „Gimtieji Tiltai ir jų žmonės“ (2004), kuriose aprašyta kaimų istorinė raida nuo seniausių laikų iki šių dienų. Šios knygos daugumai skaitytojų gerai žinomos, ne kartą vartytos ir skaitytos, bet parodoje galima pamatyti ir kitokių dokumentų. Lieponys žinomi kaip vietovė, kurioje buvo vietininkų valdomas karaliaus dvaras, apie jį galima sužinoti iš knygų „Kraštas ir žmonės: Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV-XIX a.)“ (1983) bei „Trakų krašto dvarai ir palivarkai“ (2000). Vertinga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomo 1611 m. Lieponių dvaro inventoriaus aprašymo rankraščio kopija ir vertimas į lietuvių kalbą. Dvaras buvo aptvertas tvora su mediniais vartais ir varteliais. XVII amžiaus pradžioje dvaro pastatai nebuvo išvaizdūs, aprašyti dviejų namų kambariai su paprastais staliaus darbo suolais ir stalais, paprastomis krosnimis, alavu aptaisytais langais su langinėmis, viename name langai uždengti popieriumi (tuo metu mirkytu riebaluose) ar aptraukti kita danga (dar naudota vaškuota drobė ar gyvulio pūslė). Kito namo langai stikliniai su viena dalimi popieriaus. Prie kambarių yra kamaros, viename name – virtuvė. Šiame inventoriuje surašyti kiti dvarui priklausę pastatai: sūrinė, svirnas, kluonas, tvartai, laikomi gyvuliai, sodas, tvenkiniai, karčiama, gana ilgas gyventojų, atsakingų už įvairias pareigas sąrašas. Tuo metu Lieponys vadinti miesteliu. Knygoje „Su meile, Lietuva“ (2001) yra Mykolo Kristupo Radvilos 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis, kuris laikomas barokinės kartografijos šedevru, jame Lieponių vietovė pažymėta atitinkamais ženklais. 2016 m. išleistoje knygoje „Vilniaus amatininkai XVI–XIX a.: iš Vlado Drėmos archyvų“ yra anksčiau niekur neminėta informacija, kad 1565 m. Žygimantas Augustas Lieponis, Valkininkus ir Vasilkavą išnuomojo garsiam vario liejikui Simonui Buchvicui. Parodoje taip pat eksponuojama Kristupo Zavišos dienoraščio ištraukos kopija ir kiti dokumentai apie 1700 m. mūšį prie Lieponių. „Lietuvių liaudies menas“ albumuose yra XX a. šešto dešimtmečio Lieponių kaimo gatvės ir atskirų namų fotonuotraukų, viena iliustracija supažindina su Lieponių kapinių mediniais kryžiais, iš kurių šių dienų sulaukė tik vienas. Kitose knygose galima sužinoti apie knygnešį Joną Stakutį, mokyklą ir mokytojus lenkų okupacijos metais. Apie Lieponių kaimo dainininkes supažindina knyga „Trakų rajono Kalvių ir Lieponių kaimų tradicinė muzika“ (2008).

Tiltams ypatingai vertinga istorinė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomo rankraščio „Inwentarz starostwa Olkienickiego r. 1777“ („Valkininkų seniūnijos inventorius 1777 m.“) kopija, kur pirmą kartą paminėtas Tiltų kaimo (Mosty) pavadinimas. Čia aprašytos neseniai įsikūrusio kaimo gamtinės ribos, kurios nuo Mergos pylimo siekė Juodųjų Kalvių bei Polovsčiznos (Pagelužio) valakus, pelkės kampą, nuo Juodupio Naujienų miško tankmę ir Degsnių girią. Tuo metu kaime stovėjo 7 namai, surašytos gyventojų pavardės. Girioje neseniai įsikūrusio kaimo žemės dar nebuvo išmatuotos, todėl gyventojai sumokėjo bendrą – 11 zlotų nuomos mokestį.

Verti dėmesio ir kiti dokumentai apie Tiltų kaimą. Jo kūrimosi pradžią bei gatvinio kaimo susidarymą aprašė Kazys Šešelgis monografijos „Lietuvių liaudies architektūros paminklai“ ketvirtojoje knygoje „Pietryčių Lietuvos gatviniai kaimai“ (1996). Čia galima pamatyti senojo kaimo gatvės planą ir namų nuotraukas. „Kultūros paminklų enciklopedijos“ (1998) antrame tome galima sužinoti apie kultūros paveldo apsaugą, aprašytas kaimo gatvės išdėstymas, architektūros paminkliniai pastatai iliustruoti nuotraukomis ir pirkių planais. Autentiškų abiejų kaimo vaizdų aprašymų galima surasti buvusio Valkininkų parapijos kunigo Prano Bieliausko knygoje „Dienoraštis. 1920-1957“ (2012). Apie Tiltų girininkiją rašoma Romualdo Mankaus ir Eugenijos Strazdienės knygoje „Valkininkų krašto miškų istorija“ (2006). „Ryto“ švietimo draugijos mokyklos ir jų mokytojai lenkų okupacijos metais aprašyti Vinco Martinkėno knygoje „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919–1939 metais“ (1989).

Taip pat parodoje galima pamatyti 1968–1978 m. Lieponių apylinkės kaimų namų valdų knygas su gyventojų pavardėmis, pradinės mokyklos mokinių sąrašus, buvusio Tiltų kolūkio žemėlapį su vietovardžių pavadinimais ir įvairius periodikoje publikuotus straipsnius, kurie sudėti į atskirus aplankus. Paroda veiks iki lapkričio pabaigos, kviečiame aplankyti.

 

Tiltų bibliotekos informacija

Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020
QR kodas
Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija
Skaitmeninio raštingumo mokymai
Trakų informacinis centras
Rock and roll bibliotekininkas
Eklasika
Interaktyvi biblioteka
Vilnijos vartai