Paroda karaimikai

Paroda karaimikai

Trakų viešoji biblioteka (toliau TVB) tęsia parodų ciklą „Prasmė ir grožis Trakų krašto bibliotekų fonduose“, kurio metu pristatome retus spaudinius iš mūsų kraštiečių asmeninių bibliotekų.

Antrosios ciklo dalies tematika skirta 620-osioms karaimų įsikūrimo Lietuvoje metinėms, trakiečio, karaimų dvasininko, visuomenės veikėjo, poeto Simono Firkovičiaus (1897–1982) 120-osioms bei poeto Adomo Mickevičiaus (1798–1855) 220-osioms gimimo metinėms. Tematiką pasirinkti paskatino karaimo, bibliotekos bičiulio Romualdo Tinfavičiaus ekspozicijai atnešti reti spaudiniai karaimikos tematika bei itin retas, 1898 m. Varšuvoje išleistas, poeto Adomo Mickevičiaus poezijos tomelis. Nuostabu tai, kad R. Tinfavičius dalį savo retų bei unikalių spaudinių dovanojo bibliotekai, už ką esame dėkingi.

Ekspozicijoje pristatomas itin retas tarpukario Lietuvoje, Panevėžyje, spausdintas vienkartinis iliustruotas leidinys (buvo išleisti trys numeriai: 1934, 1938, 1939 m.) karaimų kalba – „Onarmach“ („Pažanga“), išleistas  1939 m. (5699 m. – pagal karaimų metų skaičiavimą nuo pasaulio sukūrimo). Jį leido ir redagavo Lietuvių Karaimų Draugija Panevėžyje. Tai 40-ties puslapių žurnalas, skirtas viso pasaulio karaimams ir tuo metu išsiuntinėtas visoms karaimų bendruomenėms Lenkijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Amerikoje, Egipte. Minėtame  leidinyje gvildenama karaimų istorijos ir kultūros tematika, pristatoma karaimų poetų kūryba. Šalia autorių minėtini prof.  A. Zajančkovskis (Zajączkowski), S. Kobeckis, A. Šyšmanas, Š. Lopato, J. Maleckis, kuris paruošė išsamų straipsnį gabiam ir talentingam, Trakuose gimusiam,  Panevėžyje gyvenusiam, karaimų draugijos „Onarmach“ steigėjui, anksti tragiškomis aplinkybėmis žuvusiam karaimų poetui Š. Lopato (1904–1923) atminti. Įdomu tai, kad žurnale išspausdintas ir Jokūbo Maleckio (1889–1952) į karaimų kalbą verstas Maironio eilėraštis „Trakų pilis“.

   

Nuotr. dešinėje 1995 m. R. Tinfavičius prie akmens, žyminčio Panevėžio karaimų kenesos buvimo vietą

Ne mažiau įdomus faktas žurnale  – Danieliaus Čaprockio reportažas iš Kauno su Prancūzijoje tuo metu gyvenusiu Aleksandru Katlama (1910–1990), vienu iš Europos krepšinio pirmenybių prancūzų ekipos dalyvių. A Katlama – karaimas, atvykęs į Lietuvą per 1939 m. vykusį Europos krepšinio čempionatą. Žurnale šis reportažas spausdintas karaimų ir prancūzų kalbomis. Jo turinį pavyko sužinoti vienos Trakų bibliotekos darbuotojos, Kristinos Mečkovskos, dėka, kuri išvertė reportažą iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą. Iš versto teksto aiškėja, kad A. Katlama – Paryžiuje gyvenąs inžinierius, sužinojęs apie karaimų leidžiamą laikraštį „Onarmach“ ir paprašęs jam jį atsiųsti bei perdavęs linkėjimus visiems savo tautiečiams. „...Mūsų  malonus, bet trumpas susitikimas (kaip rašo D. Čaprockis) pasibaigė, nes Alekandras Katlama skubėjo prisijungti prie komandos. Tikimės dar pasimatyti, nes Alekandras Katlama tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt pirmais metais vėl atvyks į Kauną ginti Prancūzijos garbės ir jis bus maloniai priimtas karaimų bendruomenės...“. Gaila, kad likimas ir istorinės aplinkybės nebuvo palankios šiam susitikimui. Vėliau, jau Antrojo pasaulinio karo metais, A. Katlama kovėsi Š. de Golio pasipriešinimo daliniuose, po karo apdovanotas ne vienu medaliu, Garbės Legiono ordinu.

Dar vienas įdomus faktas žurnale, kronikos rubrikoje, yra apie tai, kad tarpukario Lietuvos vyriausybė Panevėžio kenesos rekonstrukcijai (beje, nugriauta sovietiniais metais, o jos vietą šiandien žymi paminklinis akmuo) skyrė 2400 litų. Išreiškiama padėka Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai (1874–1944), pridedamas ir privačių aukotojų sąrašas.

Vienas iš „Onarmach“ žurnalo redaktorių buvo panevėžietis poetas Mykolas Tinfovičius (Tinfavičius, 1912–1974), redagavęs žurnalą nuo 1934 m. (jam einant redaktoriaus pareigas buvo išleisti du žurnalo numeriai). Trakų pedagoginėje mokykloje jis įdomiai dėstė muzikos teorijos paskaitas, Trakuose dirbo teisėju, advokatu, buvo Trakų istorijos muziejaus konsultantas karaimikos klausimais, įsteigė prie muziejaus karaimikos sekciją.

Antrasis parodoje eksponuojamas leidinys, tampantis retenybe, – tai Simono Firkovičiaus (1897–1982) – trakiečio, karaimų dvasininko, rašytojo, mokytojo, poeto išleista 20-ties puslapių pažintinio turinio knygelė apie karaimus. Knygelė buvo išleista lenkų kalba – „O karaimach w Polsce“ („Apie karaimus Lenkijoje“), parašyta ji Trakuose (Troki), o 1938 m. išspausdinta Vilniuje. Nors knygelė nedidelės apimties, joje labai tikslingai, logiškai ir išsamiai pateikiama svarbiausia informacija apie karaimus. Skaitytojas supažindinamas su karaimų sąvokos etimologija, karaimų kilme, religija, istorija bei atsiradimu Lietuvoje ir Lenkijoje, išvardijamos karaimų paplitimo vietos to meto Lietuvos ir Lenkijos miesteliuose bei pasaulyje.  Kiek plačiau, atskirose rubrikose, pristatomos karaimų bendruomenės Trakuose, Lucke, Haliče, Vilniuje, aprašoma Trakų mieste jau kelis šimtmečius esanti Karaimų gatvė, nusakoma  jos ir Trakų pilies tiltų strateginė reikšmė, kurių  apsauga patikėta karaimams dar nuo Vytauto laikų, įterpiama V. Sirokomlės (1823–1862) citata apie karaimus: „...matematika ir medicina buvo sritys, kuriose dažnai pasižymėdavo karaimai, <...> moka lenkų ir lotynų kalbas, pažįsta krašto įstatymus taip gerai kaip ir kiti bajorai (vertimas į lietuvių kalbą – V. Sirokomlė, „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“, Vilnius, 1989, p. 57-58.).

Kitose leidinio rubrikose apžvelgiama materialinė karaimų kultūra – virtuvė ir tradiciniai patiekalai, ūkinė veikla („garsus agurkas trakietiškas, kitaip karaimiškas, kurio sėklas karaimai su savimi atsivežė iš tolimojo Krymo“, p. 9.), supažindinama su folkloru, bažnytine organizacija, kuriai vadovauja hachanas S. Šapšalas (1873–1961) – aukščiausias religinis ir pasaulietinis karaimų bendruomenės vadovas; paminimas Vilniuje įkurtos Karaimų Istorijos ir Literatūros Bičiulių Draugijos nuo 1924 m. Vilniuje leidžiamas karaimų žurnalas „Mysl karaimska“ („Karaimų mintis“), išreiškiama padėka Lenkijos prezidentui Ignacui Moscickiui (Ignacy Moscicki, 1867–1946), kurio Trakų karaimams dovanotoje spintoje pagarbiai saugomos karališkosios jiems skirtos privilegijos. Neįtikėtina, kad tik 20 puslapių turinčioje knygelėje galima tiek daug sužinoti apie esminius su karaimika susijusius dalykus.

Kalbant apie S. Firkovičiaus asmenybę, norėtųsi priminti, kad tai žmogus, be galo mylėjęs Trakus ir daug nuveikęs karaimų ir karaimikos labui: saugojęs jų savitumą, dvasines ir materialines vertybes, rinkęs tautosaką, kaupęs ir sisteminęs karaimų žodyną, į karaimų kalbą vertęs pasaulio literatūros lobyną, tame tarpe A. Mickevičiaus „Odę jaunystei“ ir kt., Maironio „Trakų pilį“. Puoselėdamas bendražmogiškas vertybes ir propagavęs tai savo darbais ir laikysena, jis iki gyvenimo pabaigos vykdė nuo seno Vytauto karaimams patikėtą užduotį (kaip rašo H. Kobeckaitė, „..savotiškas Trakų simbolis, miesto įžymybė, kas rytą išplaukianti su valtele žvejoti ir kas vakarą apeinanti (kol pajėgė) Trakų pilį...“ (dr. H. Kobeckaitė „Simonas Firkovičius – viena iškiliausių  XX a. karaimų kultūros figūra“, „Trakų žemė“, 2012, balandžio 20, p. 6.)) ir perdavęs puoselėtas idėjas ir patirtį karaimų tautos geriausiems atstovams. S. Firkovičiaus atminimas Trakuose įamžintas memorialine lenta –(Karaimų g. 42, Trakuose, kur jo gyventa ir kurta), o šiais metais skveras priešais Trakų pilį pavadintas Simono Firkovičiaus vardu.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad nors tarpukariu istorinės realijos nebuvo palankios to meto Lietuvos – Lenkijos geranoriškiems santykiams, bet Trakų ir Panevėžio karaimų bendradarbiavimas nenutrūko, 1939 metais į Panevėžį buvo atvykę aukštieji karaimų dvasininkai S. Firkovičius, S.  Šapšalas, o Lietuvos ir Lenkijos prezidentai geranoriškai rėmė karaimų bendruomenes, ir amžių bėgyje, galbūt (labai to norėtųsi), tautų atminty, ir ne tik karaimų, išliks ne tik tai, kas mus skiria, bet ir tai kas mus vienija ir jungia.

Be minėtų leidinių karaimikos tematika, parodos ekspozicijoje pristatoma unikali, dviejų tomų viename įrišime (518 psl.), poeto Adomo Mickevičiaus poezijos knyga lenkų kalba, išleista 1898 m. Varšuvoje (pirmasis A. Mickevičiaus poezijos rinkinys išleistas 1822 m.Vilniuje, J. Zavadzkio spaustuvėje). I tome spausdinama A. Mickevičiaus biografija, baladės ir poemos, sonetai, Petrarkos, Šilerio, Bairono, Šekspyro vertimai iš originalo kalbų į lenkų kalbą su paties A. Mickevičiaus paaiškinimais,  II-ame – įvairūs A. Mickevičiaus literatūriniai darbai, padavimai, laiškai iš universitetinių laikų, straipsniai ir esė apie romantizmo poeziją, Gėtę, Baironą, Puškiną...

Kaip rašoma leidėjo A. Miarkos trumpoje poeto biografijoje, „...Adomo Mickevičiaus atminimas niekada neužgęs <...>, o jo dvasia, kurią jis įliejo į savo poeziją, spindės visoms kartoms.. .“

Įsidėmėtina, kad šiais metais sukanka 200 metų, kai (1817 m.) buvo įkurta slapta Filomatų draugija, kuriai priklausė poetas ir kaip simboliška, kad prieš 30 metų (1987 m.), būtent prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje į pirmą viešą, nesankcionuotą mitingą jau ne prieš caro, o prieš neteisėtos sovietų okupacijos režimą susirinko Lietuvos Laisvės idėjų skelbti gražiausias kylančio XX a. pabaigos Tautinio Atgimimo žiedas...

Tad maloniai kviečiame susipažinti su ekspozicijoje pristatomais leidiniais.

Rasa Selickaitė,

Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliografė

Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020
QR kodas
Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija
Skaitmeninio raštingumo mokymai
Trakų informacinis centras
Rock and roll bibliotekininkas
Eklasika
Interaktyvi biblioteka
Vilnijos vartai