Jonas Biliūnas gimė 1879 m. Niūronyse, netoli Anykščių, pasiturinčių valstiečių ūkininkų šeimoje. Mokėsi Anykščiuose ir Liepojos gimnazijoje. Jam būnant ketvirtoje klasėje 1893 m. mirė motina, o po kiek laiko ir tėvas. Giminės norėjo, kad jis stotų į kunigų seminariją. Tačiau jam atsisakius, nutraukė finansinę paramą.
J. Biliūnas pasirinko rašytojo profesionalo kelią, studijavo literatūrą Leipcige ir Ciuriche. Rašytojo gyvenimas buvo skurdus, lydimas nepriteklių. Neturtas ir vargas pakirto jo sveikatą, jis susirgo džiova. Mirė 1907 m. Zakopanėje (Lenkija). 1953 m. jo palaikai perlaidoti Liudiškių piliakalnyje prie Anykščių, kur 1958 m. rašytojui atminti pastatytas antkapinis paminklas „Laimės žiburys“. Svarbiausias J. Biliūno prozos savitumas – pasakojimas pirmuoju asmeniu. J. Biliūno kūryba labai autobiografiška: dažnai vaizduojama jo vaikystės aplinka, gimtinės kraštovaizdis. Pasakojimuose daugiau dėmesio skiriama pasakotojo vidiniam pasauliui, o ne detaliam aplinkos aprašymui. Visus savo vaizdus ir žmones Biliūnas apgaubia lyriška nuotaika.
Paroda bibliotekoje veiks iki gegužės 23 d.
Rima Voverytė,
Trakų viešosios bibliotekos Dusmenų padalinio vyr. bibliotekininkė
Komentarai