Tremties prisiminimai

Tremties prisiminimai

Gedulo ir vilties diena mums, Rūdiškių bendruomenei, yra svarbi ir reikšminga, padedanti ne tik prisiminti, bet dar atkakliau skleisti žinią apie šalies istorinę atmintį, skaudžią lietuvių patirtį, kurios nevalia pamiršti.

Prisimename ir pagerbiame masinio nekaltų žmonių trėmimo į Sibiro platybes aukas. Iš Rūdiškių geležinkelio stoties į Sovietų Sąjungos gilumą taip pat buvo masiškai tremiami Lietuvos gyventojai. Apie tai byloja stoties sienoje įtvirtinta atminimo lenta. Tremtinės: L. Verceskienė, E. Avramenko, E. Grambienė kartu su Rūdiškių miesto bibliotekos bei Rūdiškių kultūros centro darbuotojomis prie atminimo lentos uždegė žvakutes bei padėjo gėles.

1941 m. birželio 14 d. 3 val. ryto sovietai pradėjo organizuotus masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į šiaurines Sovietų Sąjungos teritorijas. Birželio 14–18 dienomis bendras išvežtų iš Lietuvos žmonių skaičius siekė iki 18 500. Didžioji dalis – 14 595 žmonių, daugiausia moterys, vaikai ir vyresnio amžiaus vyrai, buvo išvežti į tremtį – Altajaus ir Krasnojarsko kraštus. Vyrai trėmimo metu buvo atskirti nuo šeimų ir išvežti į pataisos darbų lagerius.

Pagrindinis pirmojo Lietuvos gyventojų trėmimo tikslas buvo akivaizdus: pašalinti iš Lietuvos gyventojų sluoksnį, turintį aktyvią tautinę savimonę, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvavusį nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo bei įtvirtinimo darbuose. Buvo siekiama sunaikinti ištisas šeimas, tuo būdu naikinant ir jų sukauptą patirtį, visuomeninę bei kultūrinę įtaką. Tremtis neaplenkė nė vieno Lietuvos gyventojų sluoksnio, tačiau labiausiai nukentėjo inteligentija. Tarp išvežtųjų – buvęs Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis, buvęs Seimo pirmininkas Konstantinas Šakenis, buvęs ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, rašytojai A. Gricius, V. Bičiūnas, žurnalistai K. Dausa, V. Gustaitis, B. Žygelis, mokslininkai I. Tamošaitis, V. Vilkaitis ir kt. Tarp visų sovietinio teroro aukų buvo 1,2 tūkst. mokytojų, 79 kunigai.

Kitas svarbus trėmimo tikslas – aprūpinti SSRS Sibiro ir šiaurines sritis nemokama darbo jėga. Tremties vietoje žmonės turėdavo patys susikurti gyvenimo sąlygas bei tuo pat metu dirbti jiems paskirtus darbus. Dauguma tremtinių buvo apgyvendinti bendruose barakuose ir žeminėse, pritaikytose gyventi tiktai vasarą. Dėl antisanitarinių sąlygų, tymų epidemijos ir bado tremtinių mirtingumas, ypač vaikų ir senesnio amžiaus žmonių, buvo labai didelis.

Birželio 14-oji nebuvo nei pirmoji, nei paskutinė Lietuvos gyventojų atžvilgiu vykdytų sovietinių represijų diena. Nuo pirmųjų Lietuvos okupacijos dienų buvo pravestas sistemingas lietuvių tautos politinio ir karinio elito naikinimas, įkalinant sovietiniuose kalėjimuose bei lageriuose.

Birželio 14-oji ne tik tautos gedulo, bet ir vilties diena. Vilties išgyventi, vilties sugrįžti į tėvynę, vilties išvysti savo artimuosius. Viltis palaikė tremtinius ir kalinius sunkiausiais jų gyvenimo metais, suteikė jėgų ir tvirtybės. Jie sugrįžo – gyvi ir mirę, kad atgultų amžinam poilsiui savo žemėje.

Apie žiaurius 1941–1952 m. Lietuvai įvykius, trėmimus ir išgyvenimus nežmoniškose sąlygose pasakoja ir Rūdiškių miesto bibliotekoje veikianti leidinių paroda „Tremties prisiminimai“.

Laima Franckevičienė,

Trakų viešosios bibliotekos Rūdiškių filialo vedėja

Interaktyvus Lentvaris QR
Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija
Interaktyvi biblioteka
ManoTapyba.lt
Atrasti iš naujo
Vilnijos vartai
„Knygų startas“
Kika
Rock and roll bibliotekininkas
Darbo skelbimai
Trakų informacinis centras
epaveldas.lt