Pavadinimas „Skaudu, bet išgyventa“ kilo skaitant buvusių tremtinių, politinių kalinių atsiminimus, kuriuose aprašomi jausmai apie paliktus gimtuosius namus, tėvynę. Vienas iš svarbiausių idėjos paminėti Gedulo ir vilties dieną tikslų – paskatinti mūsų jaunąją kartą plačiau pažinti Lietuvos istorijos gyvavimo tarpsnius, sužinoti apie trėmimus ir rezistencijas iš artimiausios savo aplinkos bei tų įvykių liudininkų, kurių liudijimai užfiksuoti prisiminimų knygose, dokumentiniuose filmuose, rezistencijų dokumentuose, kurie saugomi muziejuose bei archyvuose.
Kad jaunoji karta geriau įsivaizduotų, koks tai buvo laikas ir kokiais jausmais bei lūkesčiais tuo metu gyveno žmonės, besidžiaugdami prasidėjusia vasara, pievose žydinčiomis ryškiaspalvėmis aguonomis ir žydrais kaip dangus rugiagėlių žiedais, bibliotekoje gaminome gėles, panašias į tas, kurios liko tremtinių aprašytuose prisiminimuose. Birželio 13–14 dienomis anksti ryte moksleiviai iš Paluknio „L. Komolovskio“ ir „Medeinos“ gimnazijų kartu su mokytojomis J. Rainska ir V. Lapieniene rinkosi Paluknio bibliotekos kiemelyje. Pievelę priešais biblioteką papuošėme vaikų pagamintais žiedais, žuvusieji buvo pagerbti tylos minute, uždegta prisiminimo žvakė.
Po minėjimo vykome į „Genocido aukų muziejų“, kur mūsų laukė filmų peržiūra apie tuomet vykusius trėmimus ir genocidą prieš Lietuvoje gyvenusius įvairių tautybių žmones. Pažiūrėję filmus „Birželio ledas“, ir „41-ieji: tremtis vaikų akimis“ turėjome galimybę apžiūrėti muziejų ir buvusį KGB kalėjimą, vis gilau suvokdami, kokią kančią patyrė Lietuvos žmonės. Vienas iš mokinių prie muziejinės ekspozicijos prisiminė filmo ištrauką ir pakomentavo, kad baisiausia, jog tarp sovietinės valdžios priešų buvo ir daugybė vaikų: beveik pusei to birželio tremtinių nebuvo ir šešiolikos. Okupantai nesigailėjo net nevaikštančių kūdikių – gyvuliniuose vagonuose atsidūrė 556 vaikai iki vienerių metų. Kas trečias iš jų netrukus mirė nuo šalčio, bado ir ligų. Klaiku net pagalvoti, ką turėjo išgyventi vaikai Sibiro pragare. Šiandien mes tai galime sužinoti iš nedaugelio tų, kurie dar visiškai maži buvo prievarta išplėšti iš savo pasaulio, išgyveno, sugrįžo ir šiandien yra su mumis. O jų sukrečiantys liudijimai negali palikti abejingų, – pasakojimą papildė mokytoja.
Po apsilankymo muziejuje vykome į Tuskulėnų memorialinį parką, kur mus pasitiko parko darbuotoja ir edukologė Gabrielė Šlimaitė-Kadžiulienė. Papasakojusi apie parką ir jame esančius statinius bei jų paskirtį anuomet ir dabar, moksleiviams pravedė edukaciją – „Pabėgimas iš sovietinės pilkumos: jaunimo maištas“. Edukacijos metu dalyviai sužinojo, kaip anuomet jaunoji karta priešinosi ir kovojo prieš okupaciją. Edukologė pasakojo ir apie tai, kad nuslopinus ginkluotąjį partizaninį pasipriešinimą, pradėjo kurtis įvairios jaunimo pogrindinės organizacijos. XX amžiaus 7–9 dešimtmetyje radosi jaunimo judėjimai, kurie režimui priešinosi savita gyvenimo filosofija ir forma. Dalyviai sužinojo, kokiais būdais jaunimas priešinosi sovietinei sistemai ir kaip valdžia siekė nuslopinti tokius judėjimus ir sunaikinti pogrindines organizacijas.
Antrai moksleivių grupei buvo pravesta edukacija pavadinimu „Tuskulėnų aukos ir budeliai“, kurios metu dalyviai sužinojo, kad 1944–1947 m. Vilniaus NKGB (MGB) vidaus kalėjime, kurį vaikai jau buvo apžiūrėję muziejaus lankymo metu, mirties bausmė įvykdyta 767 asmenims, kurių palaikai buvo slapta atvežti ir užkasti Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Taip pat susipažino su asmenybių, neįtikusių represinėms okupantų struktūroms, gyvenimo istorijomis, egzekucijų organizatorių ir vykdytojų biografijomis bei Sovietų Sąjungos represinių struktūrų veikimo metodais. Remiantis istoriniais šaltiniais – autentiškomis nuotraukomis, archyviniais dokumentais – vaikai atliko praktines užduotis. Teisingai ir greičiausiai įvykdę užduotį buvo apdovanoti atminimo dovanėlėmis. Pabaigoje aplankėme kolumbariumą.
Dviejų dienų išvykos su įdomia veikla bei pasiruošiamieji darbeliai bibliotekoje prieš minėjimą paliko įsimintiną pėdsaką vaikų širdelėse, – tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuvai taip reikšminga ir svarbu minėti birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną.
Danutė Nekulsian,
Trakų viešosios bibliotekos Paluknio filialo vyr. bibliotekininkė
Komentarai