Aukštadvaryje įsibėgėjus Mažosios kultūros sostinės projekto renginiams, jungtinės seniūnijos pajėgos – Trakų kultūros rūmų padalinys, Trakų viešosios bibliotekos filialas, seniūnija, Regioninio parko direkcija – sukvietė poezijos mylėtojus į jau tradiciniu tampantį literatų sambūrį „Piliakalnių aidai“. Nors dangus iš ryto, kaip tyčia, žadėjo ilgai laukto lietaus, ant Pilaitės piliakalnio rinkosi rašantys, muzikuojantys ir kūryba norintys pasimėgauti aukštadvariečiai bei svečiai. Kvietėme poetiniu žodžiu paminėti Gedulo ir vilties dieną, prisiminti lietuvių tautos didžiąją tragediją – masinius trėmimus ir įkalinimus, sunaikinusius šviesiausią mūsų visuomenės dalį: inteligentiją, ūkininkus, kariškius.
Šventę ant piliakalnio pradėjusi Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Teresė Mikutavičienė sakė: „...atrodo tiek nedaug tereikia, kad žmogus būtų laimingas: duonos riekės, šiltos šypsenos, gero žodžio, sveikatos ir dar labai svarbaus – bendravimo, kuris praskaidrina kasdienybę. Kviečiu susikabinti rankomis, kad pajaustume bendrą visų stiprybę ir sugiedokime Tautišką giesmę.“ Bibliotekininkė Ramunė Jarmalavičiūte priminė svarbiausias šių metų Lietuvos sukaktis: valstybės atkūrimo 100-metį, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 30-metį, pasidžiaugė šiemet atrastu nepriklausomybės aktu bei tuo, kad visai neseniai Vilniuje surasti partizanų vado A. Ramanausko–Vanago palaikai, o Aukštadvariui suteiktas Mažosios kultūros sostinės titulas skatina mus burtis, kurti ir didžiuotis tuo, kas esame.
Abiturientė Erika Abucevičiūtė, atstovaujanti Aukštadvario jaunimo centrą (vadovė Gerda Revenkienė), pakvietė į muzikos ir poezijos pasaulį savo atliekamomis dainomis. Programą tęsė buvęs mokytojas šviesuolis Algirdas Almantas savo eilėmis, dedikuotomis tremtiniams. Poetišką nuotaiką kūrė Aukštadvario senjorų asociacija „Žiburiai“, dainavusi tremtinių ir patriotines dainas, eiles skaitė Nijolė Šeškuvienė. Moterims dainuoti pagelbėjo Aukštadvario regioninio parko ansamblio „Lėda“ narės Rita Balsevičiūtė ir Ieva Baškevičiūtė.
Šiame sambūryje svečiavosi poetas, švietėjas, projektų vadovas ir tikras dzūkas Juozas Žitkauskas, kuris vadovauja asociacijoms „Vilniaus dzūkuliai“ ir „Slinktys“, Emilijos Pliaterytės atminimo draugijai, rašo, keliauja po Lietuvą su savo poezija bei kultūriniais projektais, ypač skirtais Vilniaus kraštui šviesti ir skleisti čia lietuvišką žodį. Jo kūrybos kraitėje – jau 3 knygos, paskutinioji iš jų „Sakyciniai ir pilniavociniai“ parašyta dzūkų tarme. Daugiausia iš jos svečias ir skaitė savo kūrybą. Šiltai, jausmingai ir tuo pačiu žaismingai skambėjo eilės apie degulį (gegutę), varlį Anelkutį ir jo numylėtą Dzūkiją. Autorius paliko aukštadvariečiams savo ir jo vadovaujamų organizacijų leidinių, kuriuos galima rasti bibliotekoje.
Trakų literatų brolijos „Aukuras“ nariai Teresė Balkutė-Zolotuchinienė, Vytautas Januškevičius, Vytautas Žemaitis, Austra Zapolskienė šiame krašte jau ne kartą viešėję ir skaitę savo kūrybą. Gera juos buvo išgirsti ir šį kartą. Prie jų prisidėjo Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas. Kiekvieno kūrėjo savitas stilius, kitos raiškos priemonės, tačiau vienijanti juos tema – meilė tėvynei, istorinės atminties saugojimas.
Eiles keičiant muzikai, nuo piliakalnio aukštumos plačiai sklido Aukštadvario etnografinio ansamblio „Verknė“, kuriam vadovauja Vaidas Lengvinas, skaudžią tremtinių dalią menančios ir pasididžiavimą Lietuva skatinančios dainos.
Šventę užbaigti buvo patikėta šeimininkams – Aukštadvario kuriantiems žmonėms. Savo mintimis dalijosi N. Verseckienė, P. Kavaliauskienė, R. Pilipavičius, B. Mačernis. Sulaukėme ir debiutų: pirmą kartą šiai auditorijai savo eiles skaitė J. Paliokienė, L. Monginaitė, O. Gaidamavičiūtė. Malonu, kad vis daugiau aukštadvariečių atsiskleidžia kaip meniškos asmenybės, didžiuojamės tokių žmonių gausa. Labai malonia staigmena tapo viešnios iš Žemaitijos, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narės, aktyvios literatės Liucijos Jagielienės pasirodymas. Sužavėjo jos kūryba ir šiltas bendravimas.
Sambūrį „Piliakalnių aidai“ vainikavo Aukštadvario inteligencijos ir vidinės kultūros pavyzdys, buvusi mokytoja Liongina Šovienė savo eilėraščiu apie Lietuvos 100-metį. O seniūnė Jadvyga Dzencevičienė, pasidžiaugusi švente, pakvietė drauge sudainuoti dainą „Mūsų dienos kaip šventė“ ir pasivaišinti kaimiškomis vasaros vaišėmis bei skaniuoju V. Pilipavičienės pyragu.
Ačiū svečiams ir vietos žmonėms, ir tiems, kas kuria ir dalinasi, ir tiems, kas klausosi ir vertina. O tokie renginiai, vienos šventės lankytojos žodžiais tariant, „...pakylėja nuo piliakalnio mus dar arčiau dangaus“.
Ramunė Jarmalavičiūtė,
Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario filialo vyr. bibliotekininkė
Komentarai