Mielieji skaitytojai, pristatome Jums rubriką – Neišgalvoti herojai, kurioje visus metus sieksime supažindinti su svarbiomis Lietuvai istorinėmis, žymiomis ir iškiliomis asmenybėmis, kurių sukaktis minime 2017 metais. Šį kartą rubrikoje – Algirdas Julius Greimas.
Algirdas Julius Greimas labiausiai atpažįstamas, kaip semiotikas, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas, Didysis prasmės ieškotojas. A. J. Greimo vardas plačiai žinomas visame pasaulyje. Šis mokslininkas laikomas vienu geriausių pasaulio semiotikų.
„Prasmės problema pasikeitė, kadangi niekas jau nesidomi prasme. Nei gyvenimo prasme, nei žmonijos prasme. Tada gaunasi toks beprasmingas gyvenimas ir prasmės neieškantys žmonės. Tai turbūt, vadinasi, būtų postmodernizmas.“ Greimo semiotikos tikslas – aiškinti pasaulio ir žmogaus gyvenimo prasmę.
2017-aisiais minime 100-ąsias Algirdo Juliaus Greimo gimimo metines, kurios įtrauktos į UNESCO 2016–2017 metais minimų sukakčių sąrašą. Lietuvos Respublikos Seimas 2017 metus paskelbė Algirdo Juliaus Greimo metais. Profesorius yra vienas iš šimto iškiliausių tūkstantmečio lietuvių, pažymėtų paminkle „Vienybės medis“ Vilniuje. Greimo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Vilniuje. A. J. Greimo vardas įamžintas Prancūzijoje: Chaussee gyvenvietėje yra jo vardu pavadinta aikštė, ant namo, kuriame gyveno, atidengta memorialinė lenta.
Minint šimtąsias Algirdo Juliau Greimo metines įvairiose pasaulio šalyse (Lietuvoje, Pranzūzijoje, Italijoje, Brazilijoje, Irake ir kt.) vyksta konferencijos ir paskaitos šiam mokslininkui atminti. Greimo metų proga po Lietuvos universitetus keliauja „Semioturas“, kurio metu viešuose seminaruose pristatoma semiotika, Greimo asmenybė, dalijamasi vykdomų tyrimų atradimais ar jau atliktų analizių rezultatais.
100-ųjų metinių proga Vilniaus universitete Filologijos fakultete atidaryta vardinė Greimui skirta auditorija, sukurtas pašto ženklas (dailininkė Aušrelė Ratkevičienė), išleista kolekcinė sidabro (925 prabos) moneta.
Lietuva visam pasauliui pristatė specialiai A. J. Greimo metams sukurtą internetinę svetainę www.greimas.eu. Čia atrasite svarbių biografinių detalių, sužinosite apie visame pasaulyje vykstančius Greimui skirtus renginius, pasidairysite po archyvinių dokumentų galeriją, turėsite galimybę patyrinėti Greimo rankraščius, išgirsti jo balsą ir pamatyti 100-osioms mokslininko gimimo metinėms išleistą simboliką. Taip pat daug aktualios informacijos galite rasti Greimui skirtoje Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/ajgreimas/?fref=ts
Algirdas Julius Greimas (1917 m. kovo 9 d. Tuloje, Rusija – 1992 m. vasario 27 d. Paryžiuje, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių kilmės prancūzų semiotikas, kalbininkas, mitologas, eseistas. Vienas žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas.
Tėvas – Julius Greimas (1882 m.) – mokytojas, motina Konstancija Mickevičiūtė-Greimienė – tarnautoja (g. 1886 m.). Pirmojo pasaulinio karo metais šeima pasitraukė į Rusijos gilumą, gyveno Tuloje, kur tėvas Julius Greimas mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje. 1919 m. Greimų šeima grižo į Lietuvą. Iki 1927 m. mokėsi Kupiškio progimnazijoje. 1929–1931 m. gyveno Šiauliuose, lankė berniukų gimnaziją. Marijampolėje baigė Rygiškių Jono gimnaziją. 1934–1935 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1936–1939 m. kalbotyrą Grenoblio universitete. Grįžęs į Lietuvą 1939 m. atliko karinę tarnybą. 1940–1944 m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo Mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute, buvo Tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ narys, priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui. Buvo vienas iš almanacho „Varpai“ leidimo iniciatorių.
Greimų šeima: mama Konstancija ir tėvas Julius Greimai su sūnumis Romu ir Algirdu Juliumi bei dukra Gražina. 1929 m. birželio 24 d., Šiauliai, Lietuva. Nuotraukos autorius B. Abramavičius.
1944 m. su šeima pasitraukė į Prancūziją. 1949 m. Sorbonoje apgynė daktaro disertaciją „Mada 1830-aisiais“. 1950–1958 m. dėstė Aleksandrijos, 1958–1962 m. Ankaros ir Stambulo, 1962–1965 m. Puatjė universitetuose. Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. 1965–1968 m. Tarptautinės semiotikos asociacijos generalinis sekretorius. 1969–1971 m. Tarptautinio semiotikos ir lingvistikos centro Urbine (Italija) mokslinis vadovas.
Prof. A. J. Greimas 1960 m. drauge su bendraminčiais Prancūzijoje įkurė Prancūzų kalbos tyrimų draugiją, iš esmės žymėjusią lingvistikos atgimimą toje šalyje, prieštaraujant tradiciniams filologiniams kalbos tyrimams. Lankėsi Lietuvoje, skaitė paskaitas Vilniaus universitete. Vilniuje yra Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras.
A. J. Greimas su Juozu Baltušiu A. J. Greimas su šuniu Rudžiu
Nacių okupacijos laikotarpiu dalyvavo Lietuvos antinaciniame pasipriešinime. Taip pat lietuvių emigrantų politinėje veikloje. A. J. Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai, kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmingumo mokslui. Jis sukūrė teoriją, aprašančią ženklų sistemų susidarymo ir jų funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką. Plėtodamas semiotiką, jis siekė padėti bendrosios humanitarinių mokslų metodologijos pagrindus. A. J. Greimas praturtino semiotiką originaliomis semiotinės struktūros, diskurso, prasmės izotopijos, naratyvinės gramatikos, naratyvinės programos, semiotinio vyksmo ir veiksmo, semiotinės komunikacijos, modalumo, kompetencijos ir kitomis sąvokomis. Jam buvo patikėtos Tarptautinės semiotikos asociacijos generalinio sekretoriaus, Tarptautinio semiotikos ir lingvistikos centro Urbine (Italija) mokslinio vadovo pareigos, šis mokslininkas laikomas vienu geriausiu pasaulio semiotiku.
Savo darbuose semiotinius metodus jis pritaikė kalbos ir istorijos, mito, pasakos, literatūros kūrinio analizei. Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų A. J. Greimas parašė prancūziškai, prancūzų kalba išdėstė ir paties sukurtą bendrąją reikšmės teoriją. Mitologijos studijas ir eseistiką jis rašė ir lietuviškai. Mitologijai suteikęs aktualios struktūros statusą, tautinės atminties ieškojo dievų ir žmonių pasauliuose. Algirdas J. Greimas yra vienas iš šimto iškiliausių tūkstantmečio lietuvių, pažymėtų paminkle „Vienybės medis“ Vilniuje.
Pokario metais, vadinamųjų perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje ir kiek vėliau Amerikoje, gyvavo kultūrinė „mažoji Lietuva“, pajėgusi subrandinti ištisą kūrėjų kartą. Greimas nusistatė principą: atsiliepti į visus kvietimus ir pasiūlymus, kuriuos gaus. Rašė į išeivijos spaudą, skaitė paskaitas įvairiuose susibūrimuose, išnaudojo kiekvieną progą užmegzti ryšius su Lietuva, aktyviausiai įsiterpė į nepriklausomybę atgavusios Lietuvos kultūrinį gyvenimą.
Rašė lingvistikos, semantikos bei semiotikos, lietuvių folkloristikos ir kitais klausimais, formulavo bendrosios semiotikos idėjas ir siekė jas pritaikyti kultūrinių procesų analizei. Kartu domėjosi, ar negalima šio metodo pritaikyti istorijos tyrimui, ypač, kai trūksta kitų šaltinių. Mokslininkas rašė prancūzų ir lietuvių kalbomis, prancūziškai rengė bendraautorinius darbus, lietuviškai – apie mūsų tautos kultūrą. Nuolat aiškino lietuvių skaitytojams savo koncepcijas, neretai interviu forma. Paskutiniais gyvenimo dešimtmečiais vis daugiau domėjosi lietuvių kultūra, ypač mitologija, bandė ją išryškinti pasaulinės kultūros kontekste. Analizuodamas senovės lietuvių kultūros reliktus, jis atskleidė mūsų protėvių pasaulėjautą. Nagrinėdamas lietuvių kultūros vyksmą, Greimas formulavo naujus kultūrologijos principus. Profesoriaus dėka ne vienas Vakarų mokslininkas atkreipė dėmesį į lietuvių kultūros fenomeno savitumą. A. J. Greimo moksliniai interesai tolydžiai plėtėsi. Jis sugebėjo į žinomus dalykus pažvelgti naujai, vertė susimąstyti dėl įsigalėjusių postulatų pagrįstumo.
„Tiki tas, kuris abejoja, o ne tas, kuris žino.“
„Iš ko pažinsi blogą žmogų, jei ne pagal tai, kad jis šunų nemėgsta.“
Algirdas Julius Greimas
Komentarai