Trakų viešojoje bibliotekoje vyko Monikos Baltrušaitytės debiutinės (dar kvepiančios spaustuvės dažais) novelių rinktinės „Išėję prie upės“ pristatymas. Autorei tai tik antrasis (po debiuto, vykusio prieš mėnesį!) knygos pristatymas ir susitikimas su skaitytojais, taigi, turėjome galimybę susipažinti su jaunąja kūrėja pačioje jos, kaip prozininkės, kūrybinio kelio pradžioje.
Monika Baltrušaitytė – ekonomikos žurnalo „Valstybė“ žurnalistė, baigusi žurnalistikos studijas, rašanti straipsnius reklamos, marketingo temomis, savo laisvalaikį pašventusi buriavimui (net trejus metus buriuoja Trakų ežeruose!), nuo šiol jau ir prozininkė. Rinktinė „Išėję prie upės“ – šiais metais „Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos“ skelbtame „Pirmosios knygos“ konkurse, prozos kategorijoje tapo pirmosios vietos nugalėtoja. Knygos viršelį puošia autorės piešinys, pieštas kažkada vaikystėje, šiek tiek mistiškas, gal net baugokas, tačiau puikiai derantis prie novelių atmosferos, suteikiantis knygai savito žavesio.
Susitikimo metu autorė trumpai papasakojo apie save, pirmuosius bandymus rašyti, pirmąsias publikacijas kultūriniame žurnale „Metai“ dar 2013 m., atskleidė, kodėl savo kūrybinį kelią pradėjo novelių rašymu, kaip vyksta pats rašymo procesas, kaip „gimė“ knygos pavadinimas, kas, apskritai, įkvepia kurti, pristatė savo noveles, paskaitė kelias mėgstamiausias ištraukas, atskleidė, kaip pavyksta suderinti žurnalistinį darbą su kūrybiniu rašymu, paatviravo, kaip artimieji vertina jos pirmąją knygą, kokie ateities planai ir ambicijos bei užsiminė apie jau kurį laiką rašomą naują rankraštį, šį kartą ilgesnės apimties.
Didžioji dalis novelių parašytos kaip atskiri kūriniai dar 2016 m., ir tik vėliau, nusprendus rašyti knygą, sujungtos į vientisą kūrinį. Autorės teigimu, „Nors noveles galima skaityti ir kaip atskirus kūrinius, tam tikrą vientisumą turbūt sukuria ne tik vėliau gimęs paskutiniojo teksto apibendrinimas, bet ir nostalgijos, ilgesio nuotaikos bei tai, kad kai kurie veikėjai keliauja iš vienos novelės į kitą“. Kai kurios novelės, atrodytų, persmelktos autobiografiškumo, nors autorė ir nesistengia aprašyti realybės, juk kūryba – fikcija, ir, pasak prozininkės, skaitytojui turėtų rūpėti pats kūrinys, o ne tikrovės paieškos jame. Be to, autorės nuomone, visada rašai žmogui, kuris kažkuo panašus į tave. Tekstuose vyrauja nemažai buriuotojų terminų (ypač pirmojoje novelėje), kadangi, anot autorės, rašytojų ir buriuotojų bendruomenės turi nemažai panašumų, vyrauja valdžios, galios santykiai, tai bene sociologiškiausias tekstas knygoje. „Išėję prie upės“ – tie, kurių nėra, nebūtinai apskritai, tiesiog čia ir dabar. Intriguojantis pavadinimas, poetiškai tekstuose aprašytas upės įvaizdis – tik maža dalis to, ką galėsite atrasti skaitydami knygą. Susidomėję, knygą rasite su autorės autografu Trakų viešojoje bibliotekoje!
Nors susitikime dalyvavo negausus būrelis klausytojų, tačiau po knygos pristatymo nuvilnijo garsi aplodismentų lavina, autorė buvo apdovanota gėlėmis, ir ne vienas įsigijo pirmąją knygą, juk, kaip nuskambėjo minioje, „reikia palaikyti jaunuosius kūrėjus“.
M. Baltrušaitytei – tai tik kūrybinio kelio pradžia, juk sulig kiekviena diena kūrybinės ambicijos auga, nes tobulėja pats kūrėjas. Linkime autorei kūrybinio polėkio, nenustoti miklinti plunksnos, atrasti savo kūrybinį kelią ir lauksime sugrįžtančios ateinančiuose susitikimuose pristatant naujus kūrinius!
Iki, susitiksime prie upės!
Akvilė Narbutienė,
Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė
Nuotraukos teksto autorės
Komentarai