Gražuolės Vilniaus verbos

Gražuolės Vilniaus verbos

Žiema jau traukiasi. Praėjus Užgavėnėms ir sudeginus Morę laukiame pavasario, artinasi Kaziuko šventė ir jau tuoj ruošimės Šv. Velykoms. Šia proga Rykantų biblioteka jau pasipuošė verbomis. Vasario 12–28 dienomis čia veikia paroda „Gražuolės Vilniaus verbos“. Tai Lietuvos tautodailininkės, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinės amatininkės, senojo pynimo amato puoselėtojos, mūsų kaimo gyventojos ir bendruomenės narės Irenos Pomarnackos verbų paroda.

 

 

Irena visada svajojo apie kūrybinį darbą. Verbų rišimu ji susidomėjo dar paauglystėje. Verbų rišimas Irenai yra visų metų darbas. Dalį augalų tenka užsiauginti, kitus surinkti, viską tinkamai išdžiovinti. Kaziuko mugei Irena suriša apie 1000 verbų ir visos jos bent šiek tiek skiriasi savo dydžiu, forma, spalvomis. Rišti verbas jai padeda visa šeima: mama, vyras ir du vaikai. Šis darbas reikalauja ne tik kūrybiškumo, bet ir ištvermės bei jėgų, pripažįsta I. Pomarnacka, tačiau artimiausiu metu šios širdžiai mielos veiklos ji atsisakyti neketina. Už savo darbštumą, išradingumą, tradicijų bei kultūros paveldo puoselėjimą, ji yra gavusi daug padėkos raštų ir išgirdusi daug šiltų žodžių. Šiuo metų Irena dirba technologijų ir dizaino mokytoja-eksperte Grigiškių gimnazijoje, kuria floristines kompozicijas, yra floristikos būrelio vadovė. Laisvalaikiu ji skaito paskaitas šalies mokytojams, veda praktinius užsiėmimus, dirba su neįgaliaisiais, rengia autorines bei savo auklėtinių parodas.

   

Tikroji verba liaudies papročiuose – tai puokštelė, suskinta iš gluosnio ir kadagio šakelių, tai anksti pavasarį prabundančių medžių ir krūmų bei amžinai žaliuojančių augalų šakelės. Tikėta, kad sprogstantys ir sužaliavę augalai turi magiškų galių, kad verba paliesti gyvuliai bus sveiki, o žmonės – laimingi ir gražūs.

Vilniaus verbos – tai dirbiniai iš sausų augalų, būdingi Vilniaus kraštui. Tokias, iš sausų gėlių bei žolių pintas verbas, Verbų sekmadienį imta šventinti bažnyčiose minint Kristaus įžengimą į Jeruzalę. Jos esą saugančios nuo ligų, perkūnijos ir kitų nelaimių. Labiausiai paplitusios žolinės verbos. Jų rišimo žaliava – sausos laukų, miškų ir darželių gėlės, žolynai, javai.

 

Barbara Jocienė,

Trakų viešosios bibliotekos Rykantų filialo vyr. bibliotekininkė

QR kodas
Trakų informacinis centras
Rock and roll bibliotekininkas
Eklasika
Interaktyvi biblioteka
Vilnijos vartai