Erdvės sintaksė urbanistinei analizei: koncepcijos, apskaičiavimai ir pavyzdžiai

Kęstutis Zaleckis

Erdvės sintaksė urbanistinei analizei: koncepcijos, apskaičiavimai ir pavyzdžiai

Miestas – kompleksinis organizmas, tad vystant jo erdves yra svarbu ­kompleksiškai ir argumentuotai modeliuoti galimus vienokių ar kitokių sprendimų poveikius urbanistinio audinio funkcionavimui. Atgavus ­nepriklausomybę iš esmės pakito Lietuvos miestų funkcionavimo sąlygos: direktyvumą pakeitė pasirinkimų laisvė ir būtinybė sprendimus derinti su visuomene; vieną užsakovą – įvairios interesų grupės, konkrečius ­planus – perspektyvų neapibrėžtumas, autoriaus kūrybinio subjektyvumo dominavimą – kiek įmanoma didesnio ir apskaičiuojamo objektyvumo ­būtinybė ir kt.

Nepaisant naujų aplinkybių, Lietuvos (dažnai ne tik jos) urbanistika stokoja dinamiškų, efektyvių, kokybinius urbanistinės sistemos ypatumus kiekybiškai aprašančių modelių, be kurių iš esmės neįmanoma tikslingai užtikrinti darnaus miesto, kaip erdvinės-kultūrinės sistemos, vystymosi.

Erdvės sintaksės metodas, pagrįstas matematiniais modeliais, buvo ­sukurtas aštuntame XX a. dešimtmetyje Bartleto architektūros mokykloje Londone. Nuo to laiko gausios pasaulio mokslininkų bendruomenės ­pastangomis jis yra nuolatos tikrinamas, gerinamas ir plėtojamas.

Metodo esmė: remdamasi empiriniais stebėjimais bei miesto erdvių kaip tinklo samprata ir taikydama matematinį grafų modelį, urbanistinę erdvę erdvės sintaksė įvardija kaip socialinių-ekonominių-kultūrinių ­procesų pagrindą; architektūrą, urbanistinį dizainą ir planavimą bei ­transporto planavimą modelis kompleksiškai sujungia į vieną modelį, ­kuris gali būti pritaikytas tiek miesto mikro-, tiek makrolygmenims.

QR kodas
Skaitmeninio raštingumo mokymai
Trakų informacinis centras
Rock and roll bibliotekininkas
Eklasika
Interaktyvi biblioteka
Vilnijos vartai